Gestacinio diabeto gydymas insulinu

Nustačius nėščiųjų (gestacinį) diabetą, ypač svarbios tampa sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos kaip keisti gyvenseną, kaip pritaikyti mitybą ir didinti fizinį aktyvumą, kaip mažinti emocinę įtampą ir kokybiškai miegoti bei, prireikus, kaip vartoti vaistus. Daugiau nei 70–85 proc. gestaciniu diabetu sergančių moterų užtenka visų aukščiau minėtų priemonių gliukozės kiekiui valdyti ir medikamentinio gydymo neprireikia. Tačiau jei vis gi gyvensenos pokyčių nepakanka ir gliukozės kiekio rodiklių suvaldyti nepavyksta, pradedamas gydymas insulinu. Gydymo režimas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į rytinį gliukozės kiekį, mitybos įpročius ir gliukozės po valgio rodiklius, svorį ir jo prieaugį, fizinio aktyvumo ypatumus, organizmo reakcijos į insuliną, moters poreikius, lūkesčius ir galimybes bei kitus veiksnius.

Siektini gliukozės kiekio rodikliai tiek laikantis sveikos gyvensenos rekomendacijų, tiek ir gydantis insulinu:

• gliukozės kiekis nevalgius < 5,3 mmol/l;
• gliukozės kiekis 1 val. po valgio < 7,8 mmol/l;
• gliukozės kiekis 2 val. po valgio < 6,7 mmol/.

Individualų gliukozės kiekio matavimo dažnį būtina aptarti su gydančiu gydytoju, slaugytoja diabetologe, tačiau rekomenduojama gliukozės kiekį matuoti ne rečiau nei 4–5 kartus – nevalgius ir po 3 pagrindinių valgių. Kartais dėl galimų hipoglikemijų tenka matuoti gliukozės kiekį ir nakties metu. Įprastai pakanka 2–3 dienų matavimų, siekiant nustatyti gliukozės kiekio rodiklių tendencijas ir poreikį keisti diabeto gydymą.

Kada pradedamas gydymas insulinu?

Gydymas insulinu pradedamas, kaip pirmas gydymo vaistais pasirinkimas, jei pakeitus mitybą ir fizinį aktyvumą per 1–2 sav. nepavyko sureguliuoti gliukozės kiekio rodiklių ir buvo nustatyti daugiau nei 3 netiksliniai rodikliai per savaitę. Jei atliekant vaisiaus ultragarsinį tyrimą nustatoma, kai vaisius yra didesnis (pagal pilvo apimtį) nei rekomenduojama, taip pat skubiai sprendžiama dėl gydymo insulinu iniciacijos. Tad esant poreikiui skirti insuliną ir reguliuoti jo dozę specializuotų centrų specialistų (gydytojo endokrinologo, gydytojo akušerio ginekologo, gydytojo dietologo ir slaugytojo diabetologo) pagalba bei priežiūra yra nepamainomos.

Kaip veikia insulinas?

Insulinas – tai baltyminės kilmės hormonas, kurį kasos beta ląstelės išskiria į kraują ir taip mažina gliukozės kiekį kraujyje. Insulinas yra tarsi raktas, atrakinantis ląsteles, kad su maistu gauta gliukozė patektų į jas ir būtų naudojama kaip energijos šaltinis. Fiziologinėmis sąlygomis sveiko žmogaus  insulinas yra gaminamas nedideliais pastoviais kiekiais tarp valgių, o valgant išskiriamas didelis jo kiekis, atsižvelgiant į maisto kiekį, kokybę ir žmogaus individualų poreikį. Nėštumo metu placenta gamina hormonus (augimo hormoną, placentos laktogeną, progesteroną), kurie didina atsparumą insulinui ir motina tampa atspari savo pačios insulinui. Daugelio nėščių moterų kasos funkcija yra gera, tad insulino gamina 2–3 kartus daugiau ir taip gliukozės kiekis kraujyje išlieka stabilus. Tačiau kai kurioms moterims insulino gaminama mažiau ir vien maitintis sveikai nepakanka, kad gliukozės kiekio rodikliai būtų geri. Šios moterys suserga gestaciniu diabetu, kurį ir reikia gydyti nėštumo metu. 

Tinkamai parinkus gydymo režimą, švirkščiamas insulinas beveik atitinka žmogaus organizme gaminamo insulino sudėtį ir veikimą. Kadangi insulinas nepraeina vaisiaus placentos barjero ir veikia tik nėščiosios organizme esantį gliukozės kiekį, jis yra saugus vaisiui. Insulinu gydoma siekiant sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir išlaikyti jį normos ribose, todėl šiuo pasirinkimu siekiama sumažinti visas gestacinio diabeto pasekmes (komplikacijas) vaisiui ir motinai.

Nuo ko priklauso skiriamo insulino dozė?

Insulino dozė ir lankstus gydymo režimas parenkami individualiai kiekvienai moteriai. Nėštumo metu dažniausiai yra skiriami ilgo ar vidutinio veikimo insulino preparatai vieną ar du kartus per dieną bei greito veikimo insulino analogai prieš pagrindinius valgymus. Dažnai insulino dozė nėštumo metu didėja, kol gliukozės kiekis tampa artimas normai ir pirmojo nėštumo trimestro metu insulino dozė gali siekti 0,4–0,7 vv kg svorio per dieną, antrojo – 0,7–0,8 vv kg svorio per dieną, trečiojo – 0,9–1 vv kg svorio per dieną. Nutukusioms moterims insulino dozė dažnai gali būti didesnė nei lieknoms moterims.

☞ Jei gliukozės kiekis ryte nevalgius yra daugiau nei 5,3 mmol/l, pradedamas vartoti ilgo ar vidutinio veikimo insulinas (dozė apskaičiuojama pagal kūno svorį ir sudaro apytiksliai 0,2 vv kg svorio per dieną).

☞ Jei gliukozės kiekis po valgio yra didesnis už siektinus rodiklius (1 val. po valgio – daugiau nei 7,8 mmol/l, o 2 val. po valgio – daugiau nei 6,7 mmol/l), pradedama skirti greito veikimo insuliną prieš valgymus, po kurių gliukozės kiekis padidėja daugiausia, vidutiniškai – po 1 vv insulino 10–15 g suvalgomų angliavandenių (ar 0,1–0,3 vv kg svorio per dieną), būtina konsultuotis dėl mitybos su slaugytoju diabetologu, gydytoju dietologu ar gydytoju endokrinologu.

☞ Jei gliukozės kiekis padidėja ir ryte nevalgius, ir po valgio, – skiriamos kelios insulino injekcijos.

Paskyrus gydymą insulinu, gydytojas endokrinologas aptaria insulino titravimo principus pagal išmatuotus gliukozės rodiklius, mitybą, fizinį aktyvumą, hipoglikemijos prevencijos principus.  Dėl fiziologinių pokyčių nėštumo metu insulino dozę reikia keisti dažnai, todėl svarbu kasdieną ir dažnai stebėti gliukozės kiekio kraujyje rodiklius. Ilgo veikimo insulino dozė keičiama atsižvelgiant į rytinės gliukozės nevalgius rodiklius, o greito veikimo insulino dozė koreguojama pagal suvalgomų angliavandenių kiekį, gliukozės nevalgius ir po valgio rodiklius. Įprastai gydytojas endokrinologas konsultuoja kas 1–2 sav., kol pasiekiami tiksliniai gliukozės rodikliai, tuomet pakanka vienos konsultacijos per mėnesį.

Skiriant insulino terapiją gali būti naudojami insulino švirkštikliai arba insulino pompa. Naudojant insulino pompas, lengviau pasiekiami tinkami gliukozės kiekio nevalgius ir po valgio rodikliai, sumažėja hipoglikemijų dažnis ir pavyksta vartoti agresyvesnę insulino dozę valgio metu, kad būtų pasiekti gliukozės rodiklių tikslai.

Insulino švirkštimo technika

Insulino švirkštimo ypatumus patariama individualiai ir labai detaliai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu. Čia pateikiamos bendrosios rekomendacijos:

• švirkškite kambario temperatūros insuliną;
• švirkškite insuliną po oda (į riebalinį sluoksnį), siekdamos neįšvirkšti į raumenis, nervus ir kraujagysles;
• rekomenduojama švirkšti į pilvo šonus ir šlaunis;
• atmitinkite, kad skirtingos švirkštimo vietos turi skirtingą insulino įsisavinimo greitį;
• svarbu keisti injekcijos vietą, ypač – jei švirkščiama kelis kartus per dieną – siūloma švirkšti ratu pagal laikrodžio rodyklę, taip į tą pačią vietą insulinas bus leidžiamas tik po kelių savaičių arba ryte ir dieną leisti į skirtingų pusių pilvo poodį, o vakare – į šlaunų;
• rekomenduojama nešvirkšti insulino į šlaunis, jei neseniai mankštinotės ar planuojate sportuoti;
• stengtis nešvirkšti į vietas, kuriose numatomi temperatūros pokyčiai (pvz., dušas, vonia, sauna, SPA, karšto vandens butelis ar kt.);
• nemasažuoti ploto apie injekcijos vietą.

Priežiūra po gimdymo

Nėštumo metu susirgus gestaciniu diabetu ir taikius gydymą insulinu, po gimdymo insulino terapija įprastai nutraukiama. Gydymas insulinu yra „auksinis“ gestacinio diabeto gydymo standartas, kai gyvensenos pokyčių nebepakanka. Parinkus tinkamą vaistų dozę ir gydymo režimą, atitinkantį moters poreikius, lūkesčius ir galimybes, galima saugiai valdyti gliukozės kiekį, pagerinti vaisiaus ir motinos sveikatos rodiklius ir būsimai mamai leisti jaustis saugiai dėl naujagimio sveikatos.

© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2022
© Vilniaus medicinos draugija, 2022