Nėščiųjų (gestacinis) diabetas – kas tai?

Nėščiųjų diabetas, dar vadinamas gestaciniu diabetu, – tai pirmą kartą nėštumo metu nustatytas gliukozės apykaitos sutrikimas, t. y. gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas nevalgius, po valgio, ar atliekant gliukozės toleravimo mėginį. Gestacinis diabetas gali būti nustatytas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Daugeliu atvejų po gimdymo gliukozės apykaita vėl tampa normali, o tinkamai prižiūrimas nėštumas leidžia sėkmingai pagimdyti sveiką naujagimį.

Gestacinis diabetas yra vienas dažniausių nėštumo metu nustatomų endokrinologinių sutrikimų, galintis turėti įtakos tiek nėštumo eigai, tiek moters ir vaiko sveikatai trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Ši diagnozė dažnai užklumpa netikėtai ir gali sukelti daug klausimų, nerimo ar net kaltės jausmą, todėl emocinės sveikatos stiprinimas, toks pats svarbus, kaip ir fizinė sveikata, gliukozės rodiklių stebėsena ir svorio prieaugio valdymas. Laiku nustačius ir tinkamai valdant gestacinį diabetą, daugeliu atvejų galima jaustis gerai ir išvengti komplikacijų.

Nėščiųjų (gestacinis) diabetas ir jo dažnis

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad įvairiuose regionuose gestacinio diabeto dažnis skiriasi ir per paskutinius dešimtmečius šios patologijos paplitimas bendroje populiacijoje nuosekliai didėja. Tai siejama su vyresniu moterų amžiumi pastojant, didėjančiu antsvorio ir nutukimo paplitimu, sėslesniu gyvenimo būdu, aktyvesne ir tikslesne nėščiųjų patikra ir stebėsena, naujais gestacinio diabeto diagnostikos kriterijais. Priklausomai nuo etniškumo, geografinio regiono, amžiaus, svorio, diagnostikos kriterijų ir kitų veiksnių, gestaciniu diabetu serga apie 10–25 proc. nėščiųjų, o kai kuriose populiacijose – dar daugiau.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje sergamumas gestaciniu diabetu per pastaruosius du dešimtmečius reikšmingai paaugo  – nuo 120 atvejų (2001 m.) iki  3 622 atvejų 2024 m., kai 19,9 proc. iš visų 18 243 gimdžiusių moterų sirgo gestaciniu diabetu, todėl ši tema aktuali labai daugeliui šeimų. 2024 m. Vilniuje gimdė 6637 moterys ir net 23,5 proc. iš jų sirgo gestaciniu diabetu. Šie skaičiai nereiškia, kad nėštumai Vilniuje tapo „nesveikesni“– tai rodo, kad gestacinis diabetas šiandien yra geriau atpažįstamas, o moterys sulaukia daugiau galimybių laiku gauti pagalbą.

Rizika susirgti gestaciniu diabetu

Nėštumo metu placenta gamina hormonus, kurie natūraliai mažina insulino veiksmingumą ir didėja atsparumas insulinui. Tai fiziologinis procesas, padedantis užtikrinti pakankamą gliukozės tiekimą vaisiui. Tačiau kai kurių moterų organizmas nespėja pagaminti pakankamai insulino, todėl gliukozės kiekis kraujyje pradeda didėti. Gestacinis diabetas gali išsivystyti net ir lieknoms, sveikai besimaitinančioms moterims,. Gestacinio diabeto raidai didelę reikšmę turi genetiniai, hormoniniai ir individualūs medžiagų apykaitos veiksniai.

Gestacinio diabeto rizika yra didesnė:

• vyresnėms nei 25 m. moterims,
• moterims, kurių šeimoje yra sergančių antrojo tipo cukriniu diabetu,
• sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu,
• ankstesnių nėštumų metu sirgusioms gestaciniu diabetu ar gimdžiusioms didelio svorio naujagimius,
• prieš pastojant turėjusioms gliukozės apykaitos sutrikimą,
• turinčioms antsvorio ar nutukimą ir turinčioms kitų gestacinio diabeto rizikos veiksnių.

Tačiau net ir neturint jokių rizikos veiksnių, gestacinis diabetas gali būti nustatytas, todėl gliukozės patikra rekomenduojama visoms nėščiosioms.

Kodėl svarbu laiku nustatyti gestacinį diabetą?

Pagal tarptautines gaires, aktyvi gestacinio diabeto patikra atliekama nuo nėštumo pradžios, kai pirmojo vizito metu tiriama gliukozė nevalgius veniniame kraujyje, o 24–28 nėštumo savaitę – atliekamas gliukozės toleravimo mėginys.

Laiku nenustačius ar negydant gestacinio diabeto, didėja komplikacijų rizika:

• motinai – preeklampsija, per didelis vaisiaus vandenų kiekis, Cezario pjūvis, gimdymo komplikacijos;
• vaisiui – per didelis naujagimio svoris (makrosomija), naujagimio hipoglikemija, diabetinė fetopatija.
• Ilgalaikėje perspektyvoje:
• moterims, persirgusioms gestaciniu diabetu, padidėja antrojo tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika,
• vaikams – didesnė nutukimo ir gliukozės apykaitos sutrikimų rizika, ypač jei šeimoje vyrauja nesveika gyvensena.

Kaip valdomas gestacinis diabetas?

Daugumai moterų gliukozės kiekį nėštumo metu pavyksta suvaldyti subalansuota mityba, reguliariai valgant, pasirenkant tinkamus angliavandenius, saugiu fiziniu aktyvumu ir kitais gyvensenos pokyčiais, nuosekliai stebint gliukozės kiekį namuose. Tik nedidelei daliai moterų prireikia gydymo insulinu. Tikslas – siektini gliukozės rodikliai, rekomenduotinas svorio prieaugis, gera emocinė sveikata ir saugios sąlygos vaisiaus augimui.

Kodėl svarbi informacija apie gestacinį diabetą ir savirūpa?

Gestacinio diabeto diagnozė dažnai sukelia nežinią, nerimą ar baimę, tačiau žinios ir palaikymas padeda atgauti kontrolės jausmą. Supratimas, kas vyksta organizme ir kaip galima sau padėti, leidžia aktyviai dalyvauti gydyme, priimti pagrįstus sprendimus, nėštumo metu ir jaustis saugiau. Britų politiko sero Vinstono Leonardo Spenserio Čerčilio (1874-1965) posakis „Nugalėti sunkumai yra puikiai išnaudotos galimybės“ atspindi ir gestacinio diabeto gydymo sėkmę, kai bendradarbiaujant įveikti sunkumai ir kilę iššūkiai virsta naujomis galimybėmis pasirūpinti savo ir vaiko sveikata dabar ir ateityje.

© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2025
© Vilniaus medicinos draugija, 2025

Autorius

Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė