Mamos Rimos istorija

Apie savo gyvenimo istorijos tapsnį, susijusį su vaikelio laukimo metu lydėjusiais išgyvenimais, sutiko pasidalinti Rima: kaip pati save apibūdina, – šiuo metu laiminga 5-erių metų dukrytės mama. Reikia pripažinti, kad kelias į motinystę, nėštumo laikotarpis moteriai nebuvo tik šviesus ir teikiantis pasimėgavimą. Pirmiausia, nėštumo pradžioje, Rimą kankino baisus pykinimas ir kiti nemalonūs pojūčiai, vėliau – būtinybė susitelkti ir laikytis nėščiųjų (gestaciniu) diabetu sergančiųjų gyvensenos rekomendacijų. Viskas tam, kad išnešiotų ir pagimdytų taip laukiamą sveiką vaikelį.

Iššūkiai nuo pat nėštumo pradžios

Pirmasis nėštumo trimestras buvo itin sudėtingas. Rima atsimena:

Nuolat pykino, burnoje – kartu, maisto skonio nejutau – tarsi valgyčiau paprasčiausią popierių. Dėl minėtų aplinkybių nukrito net 9 kg iki nėštumo turėto svorio. Tuomet prie ir taip nedžiuginančios savijautos prisidėjo vadinama „nėščiųjų sloga“ – nuolat tekėjo nosis ir, kartais, nei iš šio, nei iš to, nustodavau girdėti dešine ausimi.

Prasidėjus antrajam nėštumo trimestrui Rima jau galėjo kiek atsikvėpti ir ėmė mėgautis nėštumu: nebesekino nuolatinis pykinimas, grįžo maisto skonis, privalomų atlikti tyrimų rezultatai buvo nepriekaištingi, apsilankymai pas gydytojus – sklandūs. Visgi vieno įprasto vizito pas nėštumą prižiūrinčią akušerę ginekologę metu, 34 m. Rimos prašymu, jai buvo paskirtas gliukozės toleravimo testas (šis tyrimas 2017 metais buvo privalomas atlikti tik nėščiosioms, sulaukusioms 35 metų amžiaus). Jį pasidaryti paskatino šeimoje buvęs cukrinio diabeto atvejis (sirgo Rimos teta, mamos sesuo). Tyrimas buvo atliktas poliklinikoje įprasta tvarka: paimtas kraujo mėginys nevalgius, duota išgerti 250 ml gliukozės tirpalo ir pakartotinai, po 2 val., atliktas gliukozės tyrimas.

Atsakymas, deja, nuteikė visai nelauktiems pokyčiams: gliukozės kiekis kraujyje 2 val. po valgio buvo 7,8 mmol/l (tuo metu, kai Rima laukėsi, Lietuvoje būtent tokia buvo apatinė rodiklio riba, kai buvo nustatomas gestacinis diabetas). Tad taip būsimai mamai buvo nustatytas gestacinis diabetas, o nėštumo priežiūra perduota trečio lygio akušeriui ginekologui. Iki pat apsilankymo pas kitą gydytoją buvo daug nerimo, savirūpos ieškos būdų naršant internete ir visą tai lydėjusių destruktyvių minčių. Didelis ramstis, kaip prisimena Rima, tuo metu jai tapo susirašinėjimas žinutėmis su pussesere gydytoja dietologe. Po jos suteiktos informacijos ir konstruktyvių patarimų tapo akivaizdu, kad sprendimas ligai kontroliuoti tikrai yra – teks kantriai ir nuosekliai laikytis paskirtos dietos – tuomet Rimos nerimas šiek tiek atsitraukė.

Vėliau nėštumo įvykių grandinėlė buvo gana tipiška nustačius gestacinį diabetą – Rima sulaukė savo vizito pas gydytoją endokrinologą. Šį susitikimą moteris prisimena ryškiai, nes jis lėmė dar daugiau pokyčių ateityje ir reikalavo atsakomybės bei įsipareigojimų ir savo veiklų struktūros: moteris gavo reikalingiausius gydytojo patarimus savirūpai, rašytinės informacijos apie cukrinį diabetą ir trumpus nurodymus, su kuo teks susidurti, esant gestacinio diabeto būklei. Iš gydytojos kabineto Rima gana sumišusi, rankose laikydama gliukozės matavimo aparatą, o mintyse tarsi nepailstantis malūnėlis sukosi trumpai aptarta instrukcija apie jo naudojimą ir prisiimtas įsipareigojimas pildyti gliukozės kiekio kraujyje dienyną. „Taip prasidėjo mano sunkusis kelias.“, – etapą apibūdina Rima.

Pirmos kelios dienos po minėto vizito Rimos atmintyje iškyla kaip itin nerimastingos: ji jautė baimę dėdama kiekvieną kąsnį į burną, bijojo valgyti bet kokius angliavandenius, dažnai jautėsi alkana ir pikta. Buvo vasara, pirmas moters nėštumas, taip norėjosi mėgautis lauktais gyvenimo pokyčiais, tačiau ne vasara buvo galvoje – moteris jautė tokį stresą, jog net liovėsi vaikščioti į maisto parduotuves. Prieš kiekvieną valgį ir nustatytą laiką po jo, Rima sąžiningai matavosi gliukozės kiekį kraujyje. Rezultatai ne visada džiugindavo, nes susilaikymas nuo pasmaguriavimo greitai įsisavinamais angliavandeniais vis dėlto kėlė iššūkių. Tuomet į pagalbą Rimai atskubėjo giminaitė gydytoja dietologė, atsakydama į kasdieną lydinčius klausimus, kartu jos susidėliojo mitybos planą, tad antroji nėštumo pusė jau buvo daug ramesnė.

Kokių gydytojos dietologės rekomendacijų Rima laikėsi? Pusryčiams visuomet valgydavo kiaušinius (juokauja, kad tokiu būdu išmoko daugybę jų paruošimo būdų) su viena riekele duonos, pietums rinkdavosi mėsą su salotomis, o vakarienei – jai ne itin mėgstamus – pieno produktus. Užkandžiams dažnai pasitarnaudavo riešutai ir šilauogės. Aktyvaus, judraus gyvenimo būdo, galinčio pagelbėti valdyti gestacinį diabetą, Rima neturėjo galimybės propaguoti, nes nėštumą prižiūrinti gydytoja akušerė ginekologė sportines veiklas primygtinai siūlė eliminuoti dėl paskutinio nėštumo trimestro metu besilaukiančiajai paskirto gulimo režimo.

Kaip atkeliavo vaikelis

Gimdymo termino dieną istorijos heroję paguldė į ligoninę, o tam, kad būtų išvengta naujagimio pernešiojimo, gimdymą skatino. Dėl gestacinio diabeto ir kitų visą nėštumą lydėjusių su sveikatos būkle ir bendra savijauta susijusių aplinkybių, Rima gali papasakoti „anekdotinę“, kaip ji pati apibūdina, situaciją, kuomet jai atvažiavus gimdyti slaugytoja pildė dokumentus ir paklausė, kiek ši priaugo svorio. Rima bandė pasitikslinti: „nuo kurio momento reikia skaičiuoti?“. „Nuo pradinio“, – išgirdo rimtą slaugytojos atsakymą. „Tuomet – tik 2 kg“, – atsakė gimdyvė ir pamačiusi slaugytojos iš nuostabos plačiai atmerktas akis paaiškino: „nukrito 9 kg ir priaugau 11 kg“.

Pats gimdymas, pasak pašnekovės, nebuvo iš lengvųjų: gimdymo veiklą skatino, nejautros Rimai netaikė, gimdymas vyko besikeičiant ligoninės personalo pamainoms, tačiau būtent pasikeitusioji, antroji gydytojų ir slaugytojų pamaina, pasirodė nuostabi palaikančių ir besistengiančių iš visų išgalių profesionalų komanda. Taip sėkmingai gimė sveika Rimos dukrelė, pagal APGAR naujagimių vertinimo skalę gavusi 9 balus. Naujagimį pagimdžiusi mama, kuri nėštumo metu sirgo gestaciniu diabetu, paprastai gimdymo namuose užsibūna kiek ilgiau: vaikui atliekami papildomi tyrimai siekiant nustatyti, ar jis neserga cukriniu diabetu. Būtent taip buvo ir Rimai.

Gyvenimas po nėštumo, kurio metu buvo nustatytas gestacinis diabetas

Rimos motinystę tam tikros dietos būtinybė lydėjo ir toliau: dukrytę nuo antro mėnesio ėmė berti, ji gausiai atpylinėjo, dėl to nustojo priaugti rekomenduojamą svorio prieaugį. Teko apsilankyti ne pas vieną specialistą ir paaiškėjo, kad ji yra alergiška nemažam kiekiui produktų. Taip į žindančios mamos gyvenimą vėl grįžo dieta, tik šįkart – hipoalerginė. Antrasis kartas susidūrus su dietos ribojimais buvo lengvesnis psichologiškai, nors ir reikėjo atsisakyti dar daugiau produktų, nei prireikė susirgus gestaciniu diabetu.

Praėjus jau 5 metams po gimdymo, iki šiol kasmet moteris atlieka profilaktinį gliukozės tyrimą, sportuoja (nors to niekada anksčiau nedarė), nevengia angliavandenių, saldumynų, bet visgi juos stengiasi vartoti pirmoje dienos pusėje. Gestacinio diabeto patirtis ir dukros alergijos privertė visą šeimą maitintis sveikiau, racione atsirado daugiau įvairių rūšių kruopų, daržovių, troškinių, mažiau pieno produktų.

Rima pataria kitoms būsimoms mamos, kurios, galbūt, ką tik išgirdo gestacinio diabeto diagnozę:

Nereikėtų išsigąsti nei diagnozės, nei gydytojų rekomendacijų, kurios, iš pirmo žvilgsnio, dažnai atrodo labai griežtos ir daug ką ribojančios, bet savirūpa, profesionalų patarimai, bendras sutarimas ir laikas atskleidžia, kas yra svarbiausia.

Rimos atveju, tai, kad gydytojos dietologės patarimai ją lydėjo gestacinio diabeto kelionės metu, buvo tikra pagalba ir dovana, tad ir baimė suklysti buvo išsklaidyta.

© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2022
© Vilniaus medicinos draugija, 2022