#56 klausimas: ar gali stresas turėti reikšmingos įtakos gliukozės kiekiui kraujyje?

Klausimas: ar gali stresas turėti reikšmingos įtakos gliukozės kiekiui kraujyje? Valgant identišką maistą ramią dieną, palyginti su diena, kurios metu patiriu daug streso, gliukozės kiekis gali skirtis 2–3 mmol/l.

Atsako gydytojos dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė ir endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė:

Taip, stresas gali turėti reikšmingą ir kliniškai svarbią įtaką gliukozės kiekiui kraujyje, net jei mitybos įpročiai – maisto pasirinkimas, jo kiekis ir valgymo laikas išlieka tokie patys. Daugelis moterų, sergančių gestaciniu diabetu, pastebi, kad streso kupinomis dienomis gliukozės rodikliai gali būti daigiau kaip 1–2 mmol/l didesni nei ramiomis dienomis – tai yra visiškai paaiškinamas fiziologinis reiškinys.

Patiriant stresą organizme išsiskiria streso hormonai – kortizolis, adrenalinas ir gliukagonas, kurie skatina glikogeno skaidymą ir gliukozės gamybą kepenyse, mažina audinių jautrumą insulinui. Toks fiziologinis procesas greitai padidina gliukozės kiekį ir suteikia organizmui energijos, tačiau nėštumo metu, ypač sergant gestaciniu diabetu, jis gali lemti ryškius gliukozės kiekio svyravimus, net ir valgant tinkamai.

Svarbu žinoti, kad gliukozės padidėjimą gali sustiprinti ir kiti su stresu susiję veiksniai, tokie kaip blogesnė miego kokybė ar miego trūkumas, dažnas naktinis kėlimasis, ilgalaikė emocinė įtampa, nerimas, ūmios būklės (peršalimas, infekcijos).

Siekiant sumažinti streso poveikį gliukozės kiekiui kraujyje, rekomenduojama:

• daugiau dėmesio skirti streso atpažinimui ir valdymui,
• laikytis kuo reguliaresnio miego režimo,
• stebėti, kaip „stresinėmis“ dienomis kinta gliukozės rodikliai,
• derinti mitybą ir vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą, ypač po valgio ir vakare
• skirti laiko atsipalaidavimui (pasivaikščiojimams, malonioms veikloms, kvėpavimo ar dėmesingo įsisąmonimo  (angl. – mindfulness) pratimams).

Jei nepavyksta savarankiškai suvaldyti streso ar nerimo, verta ieškoti emocinės paramos – pvz., psichologo, psichoterapeuto, kognityvinės elgesio terapijos ar meno (dailės, dramos, muzikos, šokio) terapeutų ar kitų specialistų pagalbos. Sukūrus saugią erdvę ir pasitikėjimą, tai padeda ne tik geriau valdyti stresą, nerimą, įtampą, baimes, bet ir palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje bei geresnę savijautą viso nėštumo metu ir po gimdymo.

Daugiau apie emocinę sveikatą ir jos stiprinimo būdus skaitykite straipsniuose: Gestacinis diabetas ir nerimas | Gestacinis diabetas, Pogimdyminė depresija ir kiti emocinės sveikatos iššūkiai po gimdymo | Gestacinis diabetas, Gimdymo patirties svarba moterų savijautai po gimdymo | Gestacinis diabetas ir Muzikos terapijos galimybės, sergant gestaciniu diabetu | Gestacinis diabetas.