Muzikos terapijos galimybės, sergant gestaciniu diabetu

Muzikos terapija nėštumo metu / Canva nuotr.

Didėjant nėščiųjų (gestaciniu) diabetu sergančių moterų skaičiui auga ir emocinio palaikymo poreikis. Sveikatos priežiūros specialistai dažnai rekomenduoja, kaip valdyti gliukozės kiekį kraujyje, o jausmai ir psichologiniai išgyvenimai dažnai lieka šešėlyje. Šios diagnozės paradoksas yra tas, kad fizinių simptomų dažnai nebūna, bet emocinė reakcija gali būti labai stipri, kartais netikėta.

Dirbdama muzikos terapeute su gestaciniu diabetu sergančiomis nėščiosiomis ir remdamasi tiek moksliniais tyrimais, tiek kasdiene praktika, tiek ir savo asmenine patirtimi, nes pati nėštumo metu sirgau gestaciniu diabetu – matau, kad gestacinis diabetas nėra tik sveikatos būklė. Tai ir kiekvienai moteriai skirtingas emocinis iššūkis, dėl kurio moteris turi iš naujo susiorientuoti, prisitaikyti ir atrasti vidines atramas. Muzikos terapija šiame kelyje tampa švelniu, bet veiksmingu įrankiu.

Emocijos, kurios gali lydėti, išgirdus gestacinio diabeto diagnozę

Nustačius gestacinio diabeto diagnozę prasideda nauja kasdienybė – tenka dažniau galvoti apie mitybos pasirinkimus, didinti fizinį aktyvumą, matuoti gliukozės kiekį kraujyje. Tai tampa papildomu išbandymu besilaukiant, kuris reikalauja daugiau energijos – natūralu, kad kartu iškyla ir naujų emocijų. Reakcijos į gestacinio diabeto diagnozę būna labai skirtingos, tačiau  visos jos tikros ir galimos. Dažniausiai pasitaiko:

• išgąstis, kai moteris nežino, kokia tai diagnozė ir kaip reikės toliau rūpintis savimi, tad dažnai kyla klausimas – „Kas dabar bus? Ar tai pavojinga mano vaikeliui?“
• kaltės jausmas, kai moteris galvoja – „Ką padariau ne taip?“
• neteisybės jausmas, kai kyla dvejonės „Kodėl taip atsitiko man?“, „Ar aš viską dariau teisingai?“
• nerimas, kuris lydi daugumą moterų, ypač matuojant gliukozės kiekį, kai ekrane matomi skaičiai ima atrodyti kaip „egzaminas“
• kontrolės siekis, kai norisi viską padaryti tobulai, be klaidų. 
• baimė suklysti ar nepasiekti „gliukozės rodiklių tikslų“
• izoliacijos jausmas, kai aplinkiniai siūlo maisto, kurio negalite valgyti, tuomet tarsi atrodo, kad mitybos apribojimai per dideli, o aplinkiniai tavęs nesupranta
• neutrali ar uždelsta reakcija, kai pateikta informacija tiesiog „neįsileidžiama“ iš karto, arba visai neįsileidžiama.

Tai nėra silpnumo požymiai – tai natūrali emocinė reakcija į pasikeitusias gyvenimo aplinkybes.

Kas yra muzikos terapija?

Kadangi muzikos terapija Lietuvoje dar gana nauja sritis, natūralu, kad žmonėms kyla klausimų arba susiformuoja klaidingas įspūdis, jog tai yra kažkas panašaus į muzikos pamoką.

Iš tiesų muzikos terapija – tai mokslu grįstas terapinis metodas. O muzikos terapeutai yra specialistai, baigę universitetines studijas, apimančias tokias disciplinas kaip neurologija, psichiatrija, klinikinė psichologija, psichologinis konsultavimas, etika ir kt. Mes dirbame terapiniu principu – lydime žmogų per jo procesą, padedame suprasti savo emocijas, patirtis, reakcijas. Tik mūsų pagrindinė priemonė yra muzika.

Dar vienas dažnas mitas: kad norint eiti į muzikos terapiją reikia mokėti groti, dainuoti ar būti dideliu melomanu. Taip nėra. Muzikos terapijoje niekas jūsų nevertins pagal balsą, grojimą ar muzikinį skonį. Daugeliui mano klienčių per visą procesą netenka nei dainuoti, nei groti, nes dažniausias mano naudojamas muzikos terapijos metodas yra receptyvioji muzikos terapija – kai muzikos klausome.

Ir nors muzika yra pagrindas, ši terapija nėra vien apie tai. Mes taip pat daug kalbamės. Atlieku tai, ką daro ir kiti emocinės sveikatos specialistai – klausau, atliepiu, padedu suprasti pojūčius ir emocijas, padedu moterims atrasti jų vidines atramas. Muzikos terapijos sesijose taip pat dažnai integruoju kitus kūrybinius metodus: rašymą, piešimą, vizualizacijas. Visa tai padeda moterims lengviau išreikšti, kas vyksta viduje, ypatingai tada, kai žodžiais tai padaryti sunku. Dėl to muzikos terapija tokia veiksminga nėštumo metu, o ypač patiriant daugiau streso ar nerimo, kaip gali nutikti sergant gestaciniu diabetu.

Daugelis mūsų natūraliai naudojame muziką kaip pagalbos sau priemonę. Kartais net nesusimąstome, kaip stipriai ji veikia emocijas: kai būna liūdna – pasirenkame kūrinį, kuris leidžia tas emocijas išjausti giliau, o kai reikia pakylėjimo – įsijungiame muziką, kuri grąžina gerą nuotaiką ar primena malonius prisiminimus. Muzika dažnai tampa intuityviu būdu reguliuoti emocijas – todėl natūralu, kad ji yra veiksmingai naudojama ir terapijoje.

Kaip muzikos terapija gali padėti sergant gestaciniu diabetu

Gestacinis diabetas ar kitos nėštumo komplikacijos yra laikinos būklės, tačiau jų daromas emocinis poveikis – labai realus ir juntamas „čia ir dabar“. Todėl muzikos terapeutų darbas paprastai orientuotas į tai, kas gali padėti moteriai šiandien, šią savaitę, šiame etape, neplanuojant ilgalaikės gilios analizės.

Tyrimai rodo, kad muzikos terapija ir gydomoji muzikos klausymo praktika padeda sumažinti nerimą ir streso hormoną kortizolį, pagerinti širdies ritmą, kvėpavimą, emocinę savijautą, sumažinti gliukozės matavimo keliamą įtampą, pagerinti miego kokybę, sustiprinti ryšį su vaikeliu, atkurti emocinę pusiausvyrą ir sumažinti pogimdyminės depresijos riziką.

Muzikos terapija apima keletą žingsnių:

1. Pirmiausia svarbu – atpažinti ir suprasti jausmus ir emocijas. Gestacinis diabetas dažnai sukelia daug vidinės sumaišties, todėl svarbu suprasti, kas iš tiesų vyksta viduje, kokie jausmai kyla matuojant gliukozę, kas labiausiai neramina ir kaip tai veikia kasdienybę.
2. Kitas žingsnis – priimti, t. y. leisti sau jausti ir išbūti su kilusiais jausmais, sumažinti kaltę ir įtampą, priimti situaciją tokią, kokia ji yra, neperspaudžiant savęs ir nekeliant nerealistiškų lūkesčių.
3. Ieškoti emocijų reguliavimo būdų ir perkelti šiuos įgūdžius į kasdienę aplinką – namus, darbą, santykius su artimaisiais ir pan.
4. Labai svarbi terapijos dalis yra atpažinti stipriąsias savybes ir vidines atramas. Gestacinis diabetas dažnai pakerta pasitikėjimą savimi, todėl terapijos metu stiprinamas pasitikėjimas savimi ir gebėjimas pamatyti, kad moteris turi gerokai daugiau galios ir stiprybės, nei jai galbūt atrodo.
5. Ir vienas iš gražiausių žingsnių – kurti ir stiprinti ryšį su dar negimusiu vaikeliu muzikos pagalba. Kai moteris yra įsitempusi, nerimastinga ar pasimetusi, šis ryšys neretai lieka tarsi antrame plane, tačiau jį pajutus, dažnai ateina ir daugiau ramybės. Pasitaiko atvejų, kai moteriai yra sunku užmegzti tą ryšį su vaikeliu ne tik dėl gestacinio diabeto diagnozės, bet dėl kitų priežasčių, todėl kartais terapijos metu jį kuriame ir nuo nulio.

Ši terapija padeda atkurti tai, kas gestacinio diabeto metu neretai susvyruoja ir priimti, kad ši būklė yra laikina, suteikiant sau leidimą kvėpuoti, jausti ir priimti. Tad dažnai gimsta ir svarbiausiais pokytis nuo „turiu būti stipri“ į „galiu tiesiog būti“.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Tyrimai rodo, kad nėštumo metu patiriamas padidėjęs nerimas ir stresas yra siejami su didesne pogimdyminės depresijos tikimybe. Tai nereiškia, kad taip būtinai nutiks – tačiau tai svarbus ženklas pasirūpinti savo emocine sveikata ir pusiausvyra nėštumo metu, kad pogimdyminis laikotarpis būtų lengvesnis.

Rekomenduojama kreiptis pagalbos, jei:

• nerimas tampa kasdieniu palydovu, trukdo ilsėtis ar susikaupti
• gliukozės kiekio matavimai kelia nuolatinę įtampą
• atsiranda miego sunkumų ir pabundate neramios
• jaučiatės vieniša ar nesuprasta
• dažniau norisi verkti
• emocinis krūvis atrodo per didelis
• skaitydamos šį tekstą jaučiate, kad jis kalba apie Jus, pasitikėkite tuo vidiniu balsu – tai irgi svarbi priežastis kreiptis pagalbos.

Įvertinti savijautą gali padėti Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė (EPDS) ir Montgomery–Asberg Vertinimo skalė (MADVS), atsakykite į jas, jos nepatvirtina diagnozės, tam reikia specialisto, tačiau leidžia suprasti, kaip jaučiatės šiandien.

Pagalba gali būti įvairi – muzikos terapija, psichologinis konsultavimas, psichoterapija arba kitos menų terapijos. Svarbiausia – ne laukti, kol situacija „praeis savaime“, o imtis aktyvių savipagalbos veiksmų. Emocinis palaikymas nėštumo metu yra normalus, sveikas ir reikalingas rūpinimasis savimi, o kartais užtenka kelių sesijų, kad moteris vėl atrastų daugiau ramybės, aiškumo, stabilumo ir vidinės atramos.

Neabejotinai, besilaukiant emocinė savijauta yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Rūpindamasi ja – rūpinatės ne tik savimi, bet ir savo vaikeliu, sukuriate sau ramesnę dabartį ir lengvesnę ateitį. Kiekviena moteris nusipelno palaikymo šiame etape, o keli žingsniai link šios pagalbos, gali pakeisti visą nėštumo emocinę kelionę.

© Muzikos terapeutė Miglė Oželytė, 2025
© Vilniaus medicinos draugija, 2025