Gimdymo patirties svarba moterų savijautai po gimdymo

Vaiko gimimas yra ypatingas įvykis visai šeimai, o gimdymas yra vienas iš svarbių motinystės etapų. Gimdymas – tai transformuojanti patirtis, paveikianti kiekvieną šeimos narį, bet moteriai čia tenka aktyvusis – gimdančiosios – vaidmuo. Tai, kaip pats gimdymas patiriamas, yra ypatingai svarbu – subjektyvi moters gimdymo patirtis yra reikšmingai susijusi su jos psichikos sveikata po gimdymo.

Dar nėštumo metu padidėjęs jautrumas (kuris nėra tik elementarus nėštumo hormonų apspręstas emocionalumas, kaip dažnai įvardijama visuomenėje, bet labai svarbi moters pasirengimo tapti mama ir paties motinystės virsmo dalis), individualūs moters poreikiai ir lūkesčiai gimdymo atžvilgiu, paties gimdymo intensyvumas, jo aplinkybės ir daugybė kitų faktorių gali nulemti, kaip moteris vertins savo gimdymo patirtį. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos apklausos „Mano gimdymas“, kurioje 2020–2023 m. laikotarpyje dalyvavo beveik 7 tūkst. moterų praėjus 3–18 mėn. po gimdymo, duomenimis, 68% moterų savo gimdymo patirtį vertino kaip gerą ar net puikią, 17% – neutraliai, kaip nei gerą, nei blogą, o 15% – kaip blogą ar net traumuojančią.

Paprastai potencialiai traumuojančiais įvykiais laikomi tokie už kasdienybės ribų išeinantys įvykiai, kurių metu kyla grėsmė žmogaus gyvybei, jo kūno integralumui. Gimdymas, nors ir yra natūralus fiziologinis įvykis, tam tikrą tokios grėsmės komponentą savyje turi. Kita vertus, dėl paties gimdymo intensyvumo, jo metu moteris atsiduria itin pažeidžiamoje situacijoje ir dėl to, net jei realios grėsmės nei pačiai moteriai, nei jos naujagimiui nebuvo, tam tikros nemalonios ar nepageidaujamos patirtys gimdymo metu gali itin sukrėsti. Tai gali būti moters išgyventa baimė dėl galimų komplikacijų, sveikatos priežiūros įstaigoje patirtas šiurkštus bendravimas ir (ar) elgesys, be moters sutikimo ir (ar) tinkamo paaiškinimo atliktos medicininės intervencijos ir pan. Daliai moterų tokios patirtys gali sukelti potraumines reakcijas ar net potrauminio streso sutrikimą.

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) po gimdymo yra gana retas – pasireiškiantis tik keliems procentams gimdžiusių moterų, bet, vis dėlto pasitaikantis ir tikrai rimtas. Tą patvirtina ir aukščiau minėtos apklausos rezultatai. Šį sutrikimą galima atpažinti iš vis pasikartojančių įkyrių bei nemalonių prisiminimų apie patirtą sukrėtimą gimdant, pasitaikančių košmarų, taip pat aktyvių pastangų išvengti bet ko, kas galėtų priminti gimdymą, pavyzdžiui, medicinos įstaigų, gydytojų ar pan. Visa tai lydi padidėjęs emocinis sužadinimas – dirglumas, greitos išgąsčio reakcijos. PTSS simptomai turėtų būti vertinami praėjus bent mėnesiui po gimdymo, kadangi patiriami sunkumai iš karto po traumavimo yra laikomi „normalia reakcija į nenormalią situaciją“. Kurį laiką žmogaus psichika bando pati susitvarkyti, panaudojant vidinius resursus. O jei simptomai trunka ilgiau nei mėnesį, tuomet reikalinga psichikos sveikatos specialistų pagalba. Moksliniai tyrimai rodo, kad PTSS atveju efektyviausia yra specializuota, į traumą nukreipta terapija, todėl rekomenduojama kreiptis į traumų psichologijoje besispecializuojantį psichologą, psichoterapeutą  ar psichiatrą.

Iš principo žmonės yra gana psichologiškai atsparūs – gebame atsitiesti net ir po sunkiausių sukrėtimų, tačiau traumuojančios gimdymo patirtys (ir ne tik jos) gali giliai įsirėžti į moters psichiką. Net jei savo gimdymą bendrąja prasme moteris vertina gana pozityviai, tam tikrus savo gimdymo patirties aspektus ar niuansus gali būti sunkiau priimti. Moterims gali būti sunku susitaikyti su tuo, kad jų gimdymo metu prireikė daugiau medicininių intervencijų, pvz., gimdymo sužadinimo ir / ar skatinimo, kurios, turint gestacinį diabetą, yra dažnesnės, arba kad gimdymas baigėsi atlikta Cezario pjūvio operacija ir pan. Jei gimdymo prisiminimai vis iškyla atmintyje ir kažkurie tų atsiminimų aspektai neduoda ramybės, vertinga tuo pasidalinti su empatišku ir išklausyti nevertinant gebančiu žmogumi. Dažnai terapiškai veikia išgirdimas ir kitų moterų pasidalinimų apie savo gimdymo patirtis. Jei tokios saugios erdvės artimajame socialiniame rate nėra, galima ieškoti „profesionalios ausies“ ir kreiptis į psichologą ar pogimdyminio laikotarpio dulą, kurie padėtų įprasminti ir integruoti gimdymo patirtį.

© Psichologė dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė, 2024
© Vilniaus medicinos draugija, 2024