Išangės patologija (hemorojus) nėštumo metu, po gimdymo ir žindymo laikotarpiu

Išangėje jaučiamas skausmas – tiesiogine ir perkeltine prasme – nepatogi problema, dėl kurios žmonės delsia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Neretu atveju, kurį laiką diskretiškai kenčiamus pojūčius lemia išangės patologijos – hemorojaus – sukeliamas nedidelis diskomfortas ar net ūmus, sunkiai tveriamas skausmas. Kokia yra galima tokio skausmo prigimtis? Žmogaus išangės kanalo anatominė struktūra yra sudaryta iš išangės pagalvėlių, o jų pačių vidinę struktūrą sudaro sustorėjęs pogleivis, kraujagyslės, lygiųjų raumenų skaidulos ir jungiamasis audinys, esantis virš dantytosios linijos. Šias pagalvėles turi visi žmonės, bet kai jos ima kraujuoti, iškrenta arba pasireiškia kraujagyslinių tarpų trombozės simptomai, didelė tikimybė, – išgirsite hemorojaus diagnozę. Hemorojumi serga ir vyrai, ir moterys, tačiau nėštumo ir gimdymo laikotarpiu veiksnių, lemiančių išangės patologijų atsiradimą, padaugėja. Išangės ligos atsiranda apie 40 proc. nėščiųjų ir gimdyvių, dažniausiai – trečiąjį nėštumo trečdalį ir 1–2 parą po gimdymo, ypač dažnai – pakartotinai nėščioms ir 85 proc. atvejų – pakartotinai gimdančioms.

Dažniausios nėščiųjų ir gimdyvių ūminės išangės patologijos yra šios:

1) trombuotas (arba įstrigęs) vidinis hemorojus (viena dažniausių nėščiųjų ir gimdyvių išangės ligų);
2) perianalinė veninė trombozė. Tai poodinių veninių tarpų trombozė, kuri pasireiškia mazgeliu, sudarytu iš krešulio, atsiradusio poodiniame tarpe.

Abiejų ligų pagrindinis klinikinis simptomas – intensyvus, staiga atsiradęs skausmas išangėje, kuris skatina pacientes greitai ieškoti gydytojo pagalbos.

Hemorojaus atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai

Hemorojaus išsivystymo mechanizmas nėra visiškai aiškus, tačiau yra nustatyti keli šią ligą sukeliantys veiksniai, o nėštumas, gimdymas bei laikotarpis po gimdymo, neabejotinai, turi aukštą riziką šiai išangės patologijai atsirasti. Pavyzdžiui, gimdymas hemorojaus tikimybę padidina beveik aštuonis kartus, nes gimdymo metu stumiant vaisių gimdymo takais, suintensyvėja išangės kraujagyslių spaudimas ir ištempimas.

Hemorojų provokuoja:

• vidurių užkietėjimas (dėl per mažo suvartojamų skysčių kiekio bei nepakankamo skaidulų kiekio maiste);
• stanginimasis tuštinantis;
• veninis kraujo sąstovis dėl padidėjusio pilvo ertmės spaudimo (didėjant gimdai);
• padidėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris;
• hormoniniai veiksniai (progesteronas);
• nutukimas;
• nejudrus gyvenimo būdas.

Nėščiųjų, gimdyvių ir moterų po gimdymo išangės ligų rizikos veiksniai:

• vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu;
• išangės ligos buvusio nėštumo ir gimdymo metu;
• instrumentinis gimdymo būdas (vakuuminė vaisiaus ekstrakcija ir replės);
• pailgėjusi stangų laikotarpio trukmė;
• naujagimio fizinės būklės rodikliai (stambus naujagimis).

Mokslinių šaltinių duomenimis, vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu net šešis kartus padidina hemorojaus tikimybę. Nėščiųjų vidurių užkietėjimo kriterijai (turi būti patiriami bent du simptomai per 3 mėn.) yra šie: tuštinimasis rečiau nei tris kartus per savaitę, stanginimasis tuštinantis, kietos išmatos, kliūtis išangėje tuštinantis, nevisiško pasituštinimo jausmas, rankų pagalba tuštinantis.

4 nėščiųjų vidurių užkietėjimo rizikos veiksnių grupės:

1. Mitybos pokyčiai (geležies preparatų vartojimas, nepakankamas skysčių kiekis organizme dėl nėščiųjų pykinimo ir vėmimo).
2. Elgsenos pokyčiai (sumažėjęs fizinis aktyvumas, fizinis ir socialinis stresas).
3. Humoraliniai pokyčiai, kurie turi įtakos lėtesniam išmatų slinkimui žarnyne (padidėję progesterono bei estrogeno kiekiai, sumažėjusi motilino koncentracija).
4. Kitos priežastys (dėl nėštumo didėjanti gimda, skausmingi hemorojiniai mazgai).

Nėštumo laikotarpiu pakinta beveik visų moterų mityba, labai svarbus tampa suvartojamų skysčių kiekis, kuris dažnai yra nepakankamas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą dėl nėščiųjų pykinimo ir vėmimo. Nustatyta, kad pakinta ir besilaukiančių moterų dieta. Šios moterys ląstelienos turinčio maisto vartoja mažiau nei nenėščios moterys. Vidurių užkietėjimo riziką taip pat gali didinti ir vartojami vaistai: anemijai gydyti skiriami geležies preparatai, esant hipertenzinėms būklėms – magnio sulfatas.

Hemorojaus simptomai ir gydymas nėštumo metu, po gimdymo ir žindymo laikotarpiu

Nėštumo laikotarpiu hemorojaus simptomai progresuoja, todėl daugelis moterų patiria ryškų neigiamą išangės patologijos poveikį savo gyvenimui ir gyvenimo kokybei, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą bei po gimdymo. Vidurių užkietėjimas ir hemorojus stipriai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek emocinę moterų sveikatą ir blogina gyvenimo kokybę po gimdymo. Jam gydyti skiriamas chirurginis arba medikamentinis gydymas bei kitos konservatyvaus gydymo formos.

Hemorojaus gydymas

Nesant ūminių būklių, nėščiųjų hemorojaus (kaip ir daugumos kitų chirurginių ligų) chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai – iki laktacijos periodo pabaigos. Nėštumo metu, po gimdymo ir žindymo laikotarpiu, įprastai, rekomenduojamas konservatyvus gydymas, skiriant adekvatų skausmo malšinimą, geriamuosius ir vietiškai vartojamus preparatus.

Visais hemorojaus nėštumo metu atvejais rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas – tuštinimosi reguliavimas. Rekomenduojama vengti vidurių užkietėjimo (vartoti pakankamai skysčių – ne mažiau 2 litrų per parą, maisto produktuose turėtų būti pakankamas augalinių skaidulinių kiekis, būtinas fizinis aktyvumas, mankšta), vengti ilgo stanginimosi tuštinantis bei ilgo sėdėjimo tualete, kiekvieną kartą po tuštinimosi apsiplauti.

Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė – flavonoidai ir vietiškai vartojami preparatai. Taip pat rekomenduojamos šiltos sėdimos vonelės, kurios, sumažindamos vidinio išangės rauko tonusą, gerina išangės audinių kraujotaką bei mažina išangės skausmą.

Ką daryti, jei pastebėjote išangės patologijos (hemorojaus) simptomus?

Kiekvienai nėščiajai, gimdyvei bei žindančiai moteriai, pastebėjus išangės patologijos (hemorojaus) simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus specialistus, nes, bandydamos pačios diagnozuoti ligą, Jūs galite suklysti ir dar labiau sau pakenkti. Svarbu rūpintis savo sveikata ir atsakingai stebėti jos pokyčius, tačiau ligos diagnostiką ir gydymo rekomendacijas derėtų patikėti gydytojams.

Atsiradus išangės patologijos simptomams, rekomenduojama apie tai informuoti Jūsų nėštumą prižiūrintį šeimos gydytoją ir / arba gydytoją akušerį ginekologą. Gydytojas privalo įvertinti koloproktologinės patologijos rizikos veiksnius, perspėti nėščiąją, gimdyvę bei žindančiąją krūtimi pacientę dėl išangės ligų ankstyvųjų simptomų, paskirti gydymą, laiku nukreipti ją gydytojo specialisto (dietologo, gastroenterologo, chirurgo koloproktologo ir kt.) konsultacijai ir gydymui.

© Gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Bužinskienė