Gestacinis diabetas ir nerimas
Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas fiziologinių, socialinių, psichologinių pasikeitimų bei lydimas įvairių emocijų. Gali susidaryti įspūdis, kad nėštumo laikas yra be galo šviesus ir moteris išgyvena tik pozityvias emocijas – laimę, džiaugsmą, viltį, prasmės pojūtį, bet dažnai šiame gyvenimo etape greta yra ir nerimas bei stresas. Nerimas randasi dėl besikeičiančio kūno, laukiančio gimdymo, kūdikio ar savo pačios sveikatos, būsimo mamos vaidmens ir atsakomybių.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių, kurie taip pat gali turėti poveikį nėščiosios psichikos būklei, tad padidėjęs nerimas ar depresiškumas gali glaudžiai sietis su besikeičiančia fiziologija. Nerimas nėštumo metu pasireiškia įvairiomis formomis: nuo fizinių simptomų, tokių kaip pagreitėjęs širdies ritmas ar miego sutrikimai, iki psichologinių, pavyzdžiui, nuolatinio jaudinimosi dėl visko, kas gali nutikti. Dauguma tyrėjų visame pasaulyje domisi nerimo tematika nėštumo metu, nes mamos patiriamas nerimas šiuo laikotarpiu dažnai siejamas su gimsiančio kūdikio raida ir sveikata.
Gestacinio diabeto diagnozė, o tuo labiau – šios būklės valdymas, – kai kurioms nėščiosioms virsta tikru išbandymu, sukeliančiu daug streso bei provokuojančiu nuolatinį nerimą ir depresijos simptomus. Gestacinio diabeto sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimai taip pat siejasi su nuotaikos, emociniais, elgesio pokyčiais. Dažnai tai susiję su neigiamomis emocijomis: nervingumu, nerimu, baimingumu, pykčiu, liūdesiu. Be to, tyrimai rodo, kad nuolatinis nerimas ir depresiškumas tik dar labiau leidžia įsismarkuoti gestaciniam diabetui, blogina šią būklę. Čia kaip užburtame rate: nerimas ir depresiškumas gali būti viena iš paties gestacinio diabeto ar nesėkmingo šios būklės valdymo priežasčių, bet kartu ši būsena yra ir užklupusių sunkumų pasekmė.
Depresiškumas ir nuolat patiriamas nerimas nėštumo laikotarpiu gali padidinti pogimdyvinės depresijos atsiradimo riziką. Tyrimai liudija, kad moterims, kurios turi gestacinį diabetą, pogimdyvinė depresija pasireiškia net keturis kartus dažniau, palyginti su moterimis, kurioms gestacinio diabeto nėra. Nerimas, depresiškumas ir gestacinis diabetas glaudžiai susiję ir gali turėti skaudžių pasekmių tiek mamos, tiek vaiko psichikos sveikatai. Tad labai svarbu imtis priemonių bei kontroliuoti savo nerimastingumą, depresiškumą, nes tai trumpuoju laikotarpiu padės gerinti gestacinio diabeto kontrolę, bei ilguoju – išvengti skaudžių pasekmių.
Nerimo valdymas: kaip sau padėti?
Įgūdis valdyti nerimą yra svarbus kiekvienam asmeniui, ne tik nėščiajai, kuriai diagnozuotas gestacinis diabetas. Pastaruoju metu apie nerimo, savo nuotaikų valdymą daug kalba profesionalai, ekspertai, tyrėjai visame pasaulyje ir tai skatina platų diskursą visuomenėje, nes nuolat besikeičiančiame pasaulyje nerimo patiriame visi. Turėtume siekti, kad nerimo signalų atpažinimas, nerimo valdymas ir jo įveikimas taptų mūsų visų kasdienybe.
Moterims, kurios laukiasi ir joms yra diagnozuotas gestacinis diabetas, galioja tie patys patarimai, kaip ir visiems kitiems, susiduriantiems su nerimu bei stresu: labai svarbu rasti savo būdus atsipalaiduoti ir stebėti savo būsenas, nedelsti, veikti. Kiekvienam asmeniui atsipalaidavimo būdai bus skirtingi – miegas, mankšta, vaikščiojimas, kvėpavimo pratimai, meditacija, skaitymas, dienoraščio rašymas, mityba. Tai ypač svarbu kalbant apie gestacinio diabeto valdymą, nes būklės ir būsenos viena kitą provokuoja bei „maitina“.
Moterims, kurios išgyvena ypatingą gyvenimo etapą ir yra atsakingos už savo ir būsimo veikelio (-ių) sveikatą, būtina ne tik rasti atsipalaidavimo būdus, bet ir paprašyti pagalbos iš kitų asmenų bei mokėti ją priimti. Nerimą labai veiksmingai mažina kalbėjimasis. Tad labai svarbu kalbėtis su artimais asmenimis apie tai, dėl ko nerimaujama, nepamiršti, kad galimos ir savipagalbos grupės, kurių yra socialiniuose tinkluose, internete. Kalbėjimasis su asmenimis, kurie patiria panašius simptomus, leis suprasti, kad esate ne viena bei atrasti naujų nerimo įveikos būdų, apie kuriuos gal net nepagalvojate.
Kada būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus?
Kartais labai sunku pačiam susitvarkyti su nerimu ir depresiškumu, tad prireikia profesionalų – psichologų, psichoterapeutų, o kartais ir psichiatrų – pagalbos. Profesionali pagalba labai svarbi, kai tampame nerimo įkaitais, kai nerimas mus įkalina neracionalios baimės pasaulyje, kur stiprus katastrofiškumo jausmas. Nerimas ir depresija dažnai eina koja kojon: atsiradus nerimui, randasi ir depresiškumas. Tai irgi gali būti vienas iš signalų, kad reikia profesionalų pagalbos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar nerimas nesukėlė fizinės sveikatos pakitimų – virškinimo sutrikimų, ūmių galvos skausmų ar lėtinio skausmo, nes stiprus nerimas glaudžiai siejasi su fiziniais simptomais. Varginantys nuolatiniai skrandžio, galvos skausmai, nesant tos srities fizinių pakitimų, signalizuos, kad jau būtina tvarkytis su patiriamu nerimu.
Būtina kreiptis į specialistus, nes atsipalaidavimo būdai jau nepadės, kai nerimas:
- trukdo asmeniniams ar profesiniams santykiams;
- nuolat sukelia miego problemas (pvz., pabudimą ir negalėjimą užmigti vidury nakties);
- veikia gebėjimą susikaupti, trukdo užsiimti mėgstama veikla;
- kai dėl jo atsiranda neapykanta kitiems arba menkavertiškumo jausmas galvojant apie save;
- skatina izoliavimąsi nuo kitų žmonių (pvz., bijoma kalbėti, nes kiti nesupras);
- virsta depresiškumu;
- sukelia fizinės sveikatos problemas: virškinimo sutrikimus, ūmius galvos skausmus ar lėtinį skausmą.
Psichikos sveikata ir stigma kreiptis pagalbos
Nors apie psichinę sveikatą vis garsiau kalbama viešoje erdvėje, vis dar ne retam žmogui nejauku kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus net tada, kai tai būtina. Tyrimų rezultatai liudija, kad moterys, kurios laukiasi ir turi gestacinį diabetą, jaučiasi stigmatizuojamos dėl šios diagnozės. Jos taip pat dažnai internalizuoja – priima kitų žmonių požiūrį, nuomonę, standartus, vertinimus – visuomenės stigmą, jaučiasi kaltos dėl savo diagnozės. Internalizuota stigma, kuri turi ryšį su menkavertiškumu, savęs nuvertinimo išgyvenimu, savęs kaltinimu, dažnai ir sulaiko nėščiąsias nuo kreipimosi į specialistus dėl psichikos sveikatos. Tam nepadeda ir visuomenėje dar gaji nuomonė, kad į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi tik silpni žmonės, kurie patys nesusitvarko su savimi ir pan. Vis dėlto klaidinga manyti, kad mūsų būklė yra asmeninio silpnumo požymis arba, kad turėtumėme sugebėti ją kontroliuoti be jokios pagalbos. Taip, kaip nėsčiosios dėl gestacinio diabeto kreipiasi pagalbos į gydytojus endokrinologus, dietologus ir kitus specialistus, lygiai taip dėl pastovaus nerimo arba nerimo pasireiškimo, kai jis pradeda trukdyti kasdienei veiklai, būtina kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos profesionalus.
Kreipimasis į specialistus, savišvieta apie savo būklę ir bendravimas su asmenimis, kurie turi panašių simptomų, gali padėti įgyti savigarbos ir įveikti destruktyvų savęs vertinimą. Svarbu atpažinti nerimo simptomus ir ieškoti paramos, nes teigiamos emocijos ir ramybė gali turėti didelę įtaką tiek moters, tiek vaiko gerovei. Nėštumo laikotarpiu moteris, kuri apsups save šeimos ir draugų palaikymu bei gaus profesionalią pagalbą, lengviau įveiks bet kokį iššūkį, pavyzdžiui – gestacinio diabeto valdymą.
Galimos nerimo pasekmės motinai ir kūdikiui
Jei su nerimu nėštumo metu nepajėgiama susitvarkyti, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, bet nesikreipiama pagalbos, tai gali turėti skaudžių pasekmių būsimos mamos psichikos sveikatai – padidėja rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai atsirasti. Nors nėštumo metu patiriamas nerimas dažnai sumažėja gimus vaikui ir po gimdymo, tačiau labai aukštas ¾ moterų nerimo lygis nėštumo metu lemia pogimdyvinę depresiją. Apie pogimdyvinę depresiją jau nemažai kalbama ir rašoma, tačiau dar per mažai girdime, jog patiriamas stiprus nerimas nėštumo metu siejasi ir su kūdikio sveikata.
Remiantis Amerikos psichologų asociacijos paskelbtu tyrimu, vaikai, kurių motinos nėštumo metu patyrė didelį stresą ar nerimą, vaikystėje ir paauglystėje gali turėti didesnę psichikos sveikatos ar elgesio problemų riziką. Tyrimo rezultatai rodo, kad psichologinis stresas nėštumo laikotarpiu turi nedidelį, bet nuolatinį poveikį vaikų agresyvaus ir impulsyvaus elgesio rizikai. Tyrėjai nustatė, kad moterų, kurios nėštumo metu patyrė didesnį nerimą, depresiją ar stresą, gimusiems vaikams dažniau pasireiškė aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai bei agresyvus elgesys ankstyvos vaikystės metu. Kiti tyrimai taip pat liudija, kad didelis stresas ir nerimas nėštumo metu gali sietis su mažesniu naujagimio svoriu, prastesne vaiko sveikata, blogesnėmis pažintinėmis funkcijomis ar būsimais mokymosi rezultatais. Tyrimų rezultatai yra svarbūs įrodymai, kad patiriant didelį stresą, stiprų nerimą kreipimasis į psichikos sveikatos specialistus ir jų pagalba nėštumo metu gali būti labai svarbus žingsnis, siekiant užkirsti kelią galimoms vaikų psichikos sveikatos problemoms.
© Psichologė prof. dr. Vilmantė Pakalniškienė, 2024
© Vilniaus medicinos draugija, 2024