Projekto bendraautorės Jolitos istorija

Vienai šio projekto bendraautorių, šeimos gydytojai rezidentei, visuomenės sveikatos specialistei Jolitai Sadauskaitei, nėščiųjų (gestacinio) diabeto tema pažįstama asmeniškai. Ji sutiko savo vaikelio atėjimo į pasaulį istorija pasidalinti viešai bei, identifikavusi esamą problemą, su kuria susidūrė iš labai arti, prisidėti prie visuomenės informavimo pokyčio.

Laukiantis pirmagimės, 34 metų amžiaus Jolita jautėsi gerai, valgė įprastai – gal net „už du“, iki 26 nėštumo savaitės priaugo 12 kg svorio (toks svorio prieaugis rekomenduojamas sulaukus 40 sav.) ir išgirdo diagnozę – gestacinis diabetas.

Nepaisant savo profesijos pasirinkimo, prieigos prie informacijos šaltinių ir ilgų metų, praleistų sveikatos priežiūros sistemos aplinkoje, būsima mama išgyveno nerimastingą pagalbos, sprendimų paieškos, pojūčio, jog yra „viena su savo problema“ laikotarpį. Jolitos gestacinio diabeto istorijai tapus ligos sėkmės istorija ji noriai dalinasi patirtimi bei išgyvenimais su kitomis būsimomis mamomis, yra viena šio projekto bendraautorių ir supranta, kad palaikymas bei bendrumo jausmas yra labai svarbūs ištikus krizei.

Gestacinis diabetas – kaip žaibas iš giedro dangaus

Kokia buvo Jolitos ligos eiga? Planine tvarka, 26-ą nėštumo savaitę, moteriai buvo atliktas gliukozės toleravimo mėginys ir būtent tuomet, kaip žaibas iš giedro dangaus, o tiksliau – iš gydytojo akušerio ginekologo – ji išgirdo diagnozę: jums – gestacinis diabetas. Išgąstis ir nerimas dėl savo vaiko sveikatos būsimą mamą ėmė lydėti kasdien, kol ji apsilankė gydytojo endokrinologo, vėliau – gydytojo dietologo ir slaugytojos diabetologės konsultacijose. Jų profesionali pagalba, supažindinimas su situacija ir jos valdymu, ilgalaikio veiksmų plano sudarymas bei palaikymas įkvėpė įsitraukti į savirūpą, kasdien matuoti ir registruoti gliukozės kiekio rodiklius bei nuosekliai laikytis mitybos ir gyvensenos rekomendacijų.

Jolita pasakoja:

Buvo praėjusios vos dvi savaitės po gestacinio diabeto diagnozės patvirtinimo ir gydytojo endokrinologo konsultacijos. Jau atrodė, kad perpratau gestacinio diabeto dietos principus, susidėliojau savo mitybos meniu, kurį valgant gliukozės kiekio kraujyje „šuolių“ nebuvo, tačiau vieną vakarą susigundžiau vyro pagaminta vakariene – keptomis bulvėmis su kefyru. Kaip dabar prisimenu: pareigingai 2 val. po valgio pasimatavau gliukozės kiekį kraujyje ir jis buvo 7,2 mmol/l, kai rekomenduojama mažesnis nei 6,7 mmol/l. Skirtumas lyg ir nedidelis, tačiau be galo susijaudinau, sunerimau, akys buvo pilnos ašarų… Žiūrėjau su nuostaba į gliukomatį ir negalėjau patikėti tokiu gliukozės rodikliu! Juk suvalgiau vos kelias keptas karštas bulves su kefyru. Labai norėjau išvengti tokių gliukozės kiekio „šuolių“, todėl kreipiausi į gydytoją dietologę pagalbos. Ji išklausė ir išsamiai paaiškino, kodėl kelios bulvės „padidino“ gliukozės kiekį kraujyje ir kas yra virškinimui atsparus krakmolas. Ji taip pat patarė, kad turint gliukozės apykaitos sutrikimų geriau valgyti virtas ar keptas bulves atvėsintas ir kartu su baltymų turinčiu maistu (varške, mocarela sūriu, žuvimi). Taip pat aptarė ir kitas priemones, padedančias palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje. Po šios konsultacijos nurimau ir supratau, koks gestacinio diabeto atveju svarbus gydytojo endokrinologo, gydytojo dietologo ir besilaukiančios moters bendradarbiavimas. Taip pat ne mažiau svarbu nelikti vienai su nežinomybe ir nepasiduoti nerimui, o iš karto imti tikslingai veikti: nežinojimą keisti į žinias ir palaikymą, rūpestį. Išeitis visada yra!

Pavyko jaustis sočiai ir sėkmingai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje

Kompleksinė pagalba, sveika gyvensena ir įsitraukimas rūpinantis savo sveikatos būkle nulėmė, kad moters savijauta laukiantis buvo labai gera: laikydamasi rekomendacijų ji nuolatos buvo soti ir nejautė noro papildomai užkandžiauti, aktyvi fizinė veikla pagerino miegą ir nuotaiką, spartus svorio augimas sustojo, gliukozės kiekio kraujyje rodikliai normalizavosi, tad ir gydymo insulinu neprireikė. Nėščioji per visą nėštumą priaugo 13 kg ir 39 nėštumo savaitę natūraliais gimdymo takais pagimdė sveiką 3500 g sveriančią mergaitę.

Besilaukdama pirmagimės Jolita kasdien valgė 3 pagrindinius valgymus ir 3 užkandžius, gėrė apie 3 litrus nesaldintų skysčių per dieną. Dalinamės jos vienos dienos mitybos planu.

	Kiekis (g)	Angliavandeniai (g)	Baltymai (g)	Riebalai (g)	Kcal
Pusryčiai
Stambūs avižiniai dribsniai	65	33,2	7,8	3,9	201,5
Liesa varškė	50	1,75	9,9	0,25	49,5
1 valgomasis šaukštas natūralaus jogurto	10	0,9	6,3	0,15	30
Iš viso	125	35,9	24	4,3	281

Užkandis
Švieži žali obuoliai	153	15,3	0	0	81
Apelsinai	93	7,80	0	0	40
Liesa varškė	30	0,9	6,3	0,15	30,3
Iš viso	276	24,0	6,3	0,15	151,3

Pietūs
Perlinės kruopos	75	58,3	7,4	0,9	264
Švieži pomidorai	83	4,2	1,7	0	20,8
Žalios salotos	100	10	4	0	50
Baklažanas	84	5,3	1	0,2	20,2
Žalia cukinija	83	2,8	1	0,1	13,3
Avokadas	62	3,8	1,2	14,6	138,8
Silkė	97	1,5	13,6	12,6	176,5
Iš viso	584	85,9	29,9	28,4	683,6

Užkandis
Šviežios šilauogės	100	11	0	0	44
Švieži žali obuoliai	150	15	0	0	60
Liesa varškė	30	0,9	6,3	0,15	30,3
Iš viso	280	26,9	6,3	0,15	134,3

Vakarienė
1 kiaušinis	–	0	7	7	90
Avokadas	62	3,8	1,2	14,6	138,8
Žalios salotos	50	5	2	0	25
Žalia agurkai	165	5	2	0	25
Viso grūdo duona	60	23,6	3,5	0,6	114
1 šaukštas aliejaus	10	0	0	10	90
Mocarela sūris	52	0,4	9,1	8,8	117,5
Iš viso	399	37,8	24,8	41	600,3

Užkandis
Viso grūdo duona	40	15,7	2,4	0,4	190
Liesa varškė	32	1,1	6,3	0,2	31,7
Iš viso	72	16,8	8,7	0,6	221,7
Per dieną suvartota	–	227,3	100,0	74,7	2072,2

Šiame vienos dienos mitybos plane nurodytas kalorijų, angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekis yra orientacinis. Iš pateikto pavyzdžio matyti, kad nėščioji vartojo apie 2072,2 kcal per dieną, t. y. net mažiau kilokalorijų, nei būtų apskaičiuota pagal formules, atsižvelgiant į svorį prieš pastojant, darbo pobūdį, fizinį aktyvumą, svorio prieaugį nėštumo metu. Kita vertus, moteris per dieną valgė gana nemažą angliavandenių kiekį (227,3 g per dieną). Atkreiptinas dėmesys, kad ji pirmiausiai suvalgydavo šviežias daržoves ir baltymus, tuomet valgydavo angliavandenius, tad puikiai pavykdavo išvengti gliukozės kiekio „šuolių“, be to, Jolita buvo fiziškai aktyvi, ypač – po valgio. Kiekvienu individualiu atveju angliavandenius gali tekti riboti daugiau, tačiau svarbu nepamiršti, kad suvartojamas angliavandenių kiekis neturi būti mažesnis nei 175 g per dieną. Jei vartojant tokį mažiausią rekomenduojamą angliavandenių kiekį nepavyksta išlaikyti gliukozės kiekio normos ribose, gali prireikti gydymo insulinu.

Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais, sergant gestaciniu diabetu, bei įsitraukimas į kasdienį rūpestį savo ir būsimo naujagimio sveikata, išdrįsimas klausti visko, kas kelia nerimą, sprendimų paieška, – iš pradžių atrodantys varginantys iššūkiai – vėliau gali atverti naujų galimybių horizontus. Po šios patirties, kurią moterims tenka išgyventi kontroliuojant gestacinį diabetą, kūnui ir gyvenimo kokybei po nėštumo pasitarnauja įgyti sveikesni mitybos įpročiai, savistaba, kokybiško, aktyvaus laisvalaikio formų pasirinkimas, režimo laikymasis. Visa tai duoda teigiamų pokyčių ir įveikus sunkumus, kuriems šie veiksmai buvo būtini, įsilieja į gyvenimo rutiną: iš itin daug sąmoningumo reikalaujančio veikimo tampa susiformavusiu įpročiu ir „pakiša“ naudingo pasirinkimo galimybę.

© Gydytoja dietologė Edita Saukaitytė Butvilė, 2022
© Šeimos gydytoja rezidentė, visuomenės sveikatos specialistė Jolita Sadauskaitė, 2022
© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2022
© Vilniaus medicinos draugija, 2022