Energijos poreikis nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi fiziologiniai pokyčiai – didėja kūno masė, suintensyvėja medžiagų apykaita, auga ir vystosi vaisius. Dėl šių priežasčių bendras paros energijos poreikis palaipsniui didėja, tačiau tai nereiškia, kad reikia „valgyti už du“. Remiantis naujausiomis tarptautinėmis rekomendacijomis, bendras energijos poreikis nėštumo metu vidutiniškai padidėja apie 10–15 proc., tačiau tikslus poreikis priklauso nuo moters kūno masės indekso (KMI) prieš nėštumą, fizinio aktyvumo, individualios medžiagų apykaitos.

Papildomos energijos poreikis pagal nėštumo trimestrus

Jei svorio augimas yra tinkamas, pirmąjį nėštumo trimestrą papildomos energijos poreikio beveik nėra. Šiuo laikotarpiu svarbiausia – subalansuota mityba ir pakankamas maistinių medžiagų kiekis, o ne kalorijų didinimas. Antrąjį nėštumo trimestrą energijos poreikis padidėja vidutiniškai apie 340 kcal, o trečiąjį nėštumo trimestrą – apie 425 kcal per dieną, palyginus su laikotarpiu prieš pastojant. Šį papildomą energijos poreikį lengvai užtikrina vienas papildomas užkandis ar kiek didesnės nei įprasta pagrindinių valgymų porcijos. Valgyti „už du“ tikrai nereikia. Kur kas svarbiau rinktis maistingą, ilgiau virškinamą, gliukozės „šuolių“ po valgio nekeliančią mitybą, o ne vien kaloringus produktus.

Energijos poreikis moterims, turinčioms antsvorį ar nutukimą

Jei moteris prieš nėštumą turėjo nutukimą, energijos poreikis vertinamas ypač individualiai. Siekiant išvengti per greito svorio augimo, sumažinti gestacinio diabeto ir kitų komplikacijų riziką, paros energijos kiekis gali būti ribojamas iki maždaug 70 proc. individualaus poreikio, tačiau ne mažiau nei 1600–1800 kcal per dieną, tik prižiūrint gydančiam gydytojui ar gydytojui dietologui. Griežtos dietos ar savarankiškas kalorijų ribojimas nėštumo metu nerekomenduojami

Energijos poreikis nėštumo metu apskaičiuojamas atsižvelgiant į moters amžių, energijos poreikį, buvusį prieš pastojant (žr. lentelę), ir pagal fizinio aktyvumo intensyvumą:

Fizinio aktyvumo koeficientas nustatomas pagal fizinio aktyvumo intensyvumą darbo ir laisvalaikio metu:

• koeficientas 1,4 atitinka labai mažo intensyvumo fizinį aktyvumą (sėdimas darbas ir pasyvus laisvalaikis);
• koeficientas 1,6 atitinka mažo intensyvumo fizinį aktyvumą (sėdimas ar lengvas darbas ir nedidelio fizinio aktyvumo laisvalaikis – vaikščiojimas, tempimo pratimai, lengva namų ruoša, galima dainuoti, kalbėtis);
• koeficientas 1,8 atitinka vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą (greitas ėjimas, aerobiniai pratimai, jėgos treniruotės – tai yra veikla, kurios metu padažnėja pulsas ir kvėpavimas, galima laisvai kalbėti, bet ne dainuoti);
• koeficientas 2,0 atitinka didelio intensyvumo fizinį aktyvumą (bėgimas, intensyvios teniso, badmintono, krepšinio treniruotės, sunkus darbas – tai veikla, kurios metu ryškiai padažnėja pulsas, labai sunku kalbėti).

Energijos poreikis nėštumo metu didėja palaipsniui, ir svarbiausia ne kalorijų kiekis, bet maisto kokybė, reguliarumas ir individualus pritaikymas. Sergant gestaciniu diabetu, tinkamai parinktas energijos kiekis padeda palaikyti stabilius gliukozės rodiklius, tinkamą svorio augimą ir gerą savijautą.

© Gydytoja dietologė Edita Saukaitytė Butvilė, 2025
© Šeimos gydytoja Jolita Sadauskaitė, 2025
© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2025
© Vilniaus medicinos draugija, 2025