Energijos poreikis nėštumo metu

Energijos (maistinių medžiagų, kcal) poreikis nėštumo metu dėl padidėjusios moters kūno masės ir vykstančių fiziologinių pokyčių – padidėjusios paros energijos apykaitos ir augančio vaisiaus energijos poreikio – didėja apie 12 procentų.

Papildomos energijos poreikis antrojo ir trečiojo nėštumo trimestro metu

Pirmąjį nėštumo trimestrą papildomos energijos poreikio beveik nėra, antrąjį nėštumo trimestrą energijos poreikis padidėja apie 340 kcal, o trečiąjį nėštumo trimestrą – apie 425 kcal per dieną. Šį padidėjusį energijos poreikį lengvai patenkina papildomas užkandis ar kiek didesnės nei įprasta pagrindinių valgymų porcijos. Valgyti „už du“ tikrai nereikia. Jei yra nutukimas, siekiant išvengti per greito svorio augimo ir galimų moters ir vaisiaus komplikacijų, suvartojamos energijos kiekis gali būti apribojamas iki 70 proc. individualaus poreikio, bet ne mažiau nei 1600–1800 kcal per dieną.

Energijos poreikis nėštumo metu apskaičiuojamas pagal energijos poreikį, buvusį prieš pastojant (žr. lentelę), ir pagal fizinio aktyvumo intensyvumą:

Pagal fizinio aktyvumo intensyvumą darbo ir laisvalaikio metu nustatomas fizinio aktyvumo koeficientas:

• koeficientas 1,4 atitinka labai mažo intensyvumo fizinį aktyvumą (sėdimas darbas ir pasyvus laisvalaikis);
• koeficientas 1,6 atitinka mažo intensyvumo fizinį aktyvumą (sėdimas ar lengvas darbas ir nedidelio fizinio aktyvumo laisvalaikis – vaikščiojimas, tempimo pratimai, lengva namų ruoša, galima dainuoti, kalbėtis);
• koeficientas 1,8 atitinka vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą (vidutinio intensyvumo fizinė veikla, tai tokia veikla, kurios metu padažnėja pulsas ir kvėpavimas, galima laisvai kalbėti, bet ne dainuoti – greitas ėjimas, aerobiniai pratimai, jėgos treniruotės, plaukimas);
• koeficientas 2,0 atitinka didelio intensyvumo fizinį aktyvumą (didelio intensyvumo fizinė veikla, sunkus darbas, tai tokia veikla, kurios metu ryškiai padažnėja pulsas, labai sunku kalbėti – bėgimas, intensyvios teniso, badmintono, krepšinio treniruotės).

© Gydytoja dietologė Edita Saukaitytė Butvilė, 2022
© Šeimos gydytoja rezidentė, visuomenės sveikatos specialistė Jolita Sadauskaitė, 2022
© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2022
© Vilniaus medicinos draugija, 2022