Maisto medžiagos: BALTYMAI

Maisto produktai – baltymų šaltiniai / Canva nuotr.

Baltymų poreikis nėštumo metu šiek tiek padidėja, nes jie reikalingi vaisiaus, placentos, gimdos augimui. Iš baltymų turi būti gaunama apie 20 proc. kilokalorijų arba 0,8–1,0 g/kg kūno svorio per dieną.  Rekomenduojama suvartoti apie 60–80 gramų baltymų per dieną.

Rekomenduojamo paros baltymų kiekio (g) skaičiuoklė:
Baltymų paros per parą (g):

Baltymų šaltiniai

Gyvulinės kilmės baltymų sudėtyje yra visos žmogui reikalingos nepakeičiamosios amino rūgštys, todėl jie vadinami „pilnais“. Augalinės kilmės baltymai yra „nepilni“, nes juose nėra viso reikalingų amino rūgščių rinkinio. Tačiau tinkamai suplanavus racioną ir valgant įvairius augalinės kilmės baltymus galima gauti visas reikiamas aminorūgštis. Be to, augalinės kilmės baltymuose gausu skaidulų ir įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, tad jie turi sudaryti didesnę suvartojamų baltymų dalį. Vegetarinė ir veganinė mityba nėštumo metu yra saugi, jei gaunamas pakankamas baltymų ir kilokalorijų kiekis bei vartojami vitamino B12 ir geležies papildai. Jei maitinatės vegetariškai ar veganiškai, dėl mitybos subalansavimo ir papildų poreikio būtina pasikonsultuoti su gydytoju dietologu.

Tinkami baltymų šaltiniai:

  • liesa mėsa (vištienos krūtinėlė, kalakutiena, jautiena, veršiena);
  • liesi pieno produktai, ypač – rauginti;
  • žuvis (tikslios jos vartojimo nėštumo metu rekomendacijos surašytos atskirame skyriuje);
  • ankštinės daržovės;
  • kiaušiniai;
  • riešutai;
  • sėklos.

Baltymus reikėtų paskirstyti tolygiai dienos eigoje įtraukiant į visų pagrindinių valgymų ir užkandžių sudėtį. Toks išdėstymas suteikia didesnį sotumo jausmą ir sulėtina angliavandenių įsisavinimą ir patekimą į kraują, vadinasi, ir gliukozės kiekio pakilimą.

Baltymų turintis užkandis prieš miegą padės išlaikyti žemesnį rytinį gliukozės kiekį bei apsaugos nuo naktinės hipoglikemijos ar ketozės (ketoninių kūnų padidėjimo) atsiradimo.

© Gydytoja dietologė Edita Saukaitytė Butvilė, 2022
© Šeimos gydytoja rezidentė, visuomenės sveikatos specialistė Jolita Sadauskaitė, 2022
© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2022
© Vilniaus medicinos draugija, 2022