Dubens dugno disfunkcija: ką verta žinoti?

Dubens dugno minkštieji audiniai (raumenys ir jungiamasis audinys) sudaro atramą dubens organams ir užtikrina normalią jų funkciją, taisyklingą fiziologinę dubens, stuburo ir kojų padėtį, kvėpavimą, liemens raumenų tonusą ir laikyseną. Nėštumo ir gimdymo metu moterų dubens dugno raumenų ir jungiamojo audinio aktyvumas ir funkcija gali sutrikti.

Dubens dugno  disfunkcija gali pasireikšti iki pusės reprodukcinio amžiaus moterų. Dubens dugno disfunkcijai būdingas dubens organų (makšties sienų, gimdos, tiesiosios žarnos) nusileidimas ar kiti tonuso pakitimai, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai (pvz., šlapimo ar išmatų nelaikymas), lėtinis tarpvietės, pilvo, dubens skausmas, seksualinė disfunkcija, galimi šių simptomų deriniai. Dubens dugno disfunkcija neigiamai veikia moters gyvenimo kokybę.

Dažniausi dubens dugno disfunkcijos ir dubens dugno raumenų nusilpimo rizikos veiksniai yra: nėštumas, gimdymas, nutukimas, gestacinis diabetas ir gliukozės kiekio padidėjimas nėštumo metu, taip pat ilgas kasdienis sėdėjimas, mažas fizinis aktyvumas ar sunkus fizinis darbas, vidurių užkietėjimas, kosulys, dubens organų ligos, traumos ar operacijos, patirta prievarta, tam tikrų vaistų vartojimas, laikysenos ir eisenos pakitimai, amžius, šeimoje buvę sutrikimai ir kt.

Nustatyta, kad moterims, persirgusioms gestaciniu diabetu, per pirmąjį dešimtmetį po gimdymo padidėja šlapimo nelaikymo rizika, palyginti su gestaciniu diabetu nesirgusiomis moterimis. Gestaciniu diabetu sergančių moterų dubens dugno raumenys ir tiesusis pilvo raumuo nėštumo metu (ypač trečiąjį trimestrą) susilpnėja, tai gali lemti apsunkintą gimdymą ir ilgalaikės dubens dugno disfunkcijos vystymąsi kelerius metus po gimdymo.  

Dubens organų disfunkcija yra jautri tema ir dažnai reikia individualaus požiūrio į egzistuojančią problemą ir situaciją, todėl kiekvienu atveju priežiūra ir gydymas skirsis, priklausomai nuo konkrečių pakitimų ir poreikių. Dažnai bus reikalinga įvairių specialistų pagalba – gydytojo ginekologo, gydytojo urologo, gydytojo dietologo, gydytojo endokrinologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, gydytojo radiologo, abdominalinės chirurgijos gydytojo ir kineziterapeuto, turinčio patirties ir įgūdžių gydyti tokius sutrikimus.

Pajutus pirmuosius simptomus, labai svarbūs yra gyvensenos pokyčiai:

• vengti kofeino (kolos, arbatos ir kavos), kitų gazuotų gėrimų, rūgščių maisto produktų, įskaitant citrusinius vaisius ir pomidorus, koncentruoto cukraus, dirbtinių saldiklių, įskaitant aspartamą, aštraus maisto;
• gerti pakankamai vandens;
• į racioną įtraukti priešuždegiminių savybių turinčių produktų, pvz., riebios žuvies, nerūgščių vaisių, uogų ir daržovių;
• atsisakyti žalingų įpročių (vengti alkoholio, rūkymo);
• vengti vidurių užkietėjimo valgant daug skaidulų turinčius, augalinės kilmės produktus – viso grūdo kruopas, ankštinius, daržoves, vaisius, riešutus, sėklas ir geriant pakankamą skysčių kiekį. Jei to nepakanka, galima gerti balkšvojo gysločio skaidulas. Vidurių užkietėjimui išliekant, dėl jo gydymo pasitarti su gydytoju;
• jei yra antsvoris ar nutukimas, stengtis svorį sumažinti 3–5 proc., nes net toks nedidelis antsvorio sumažinimas gali suretinti šlapimo nelaikymo epizodus iki 50 proc.;
• išmokti specialių dubens dugną stiprinančių (Kėgelio) pratimų ir praktikuoti juos kasdien;
• aktyviau judėti, sportuoti – lavinti pusiausvyrą, stiprinti dubens dugno raumenis ir ištvermę;
• sergant gestaciniu diabetu ar cukriniu diabetu per visą nėštumo laikotarpį – lakytis mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų, stiprinti dubens dugno raumenis, siekti suvaldyti gliukozės kiekį kraujyje ir svorio prieaugį, vengti vidurių užkietėjimo.

Jei gyvensenos pokyčiai ir įvairios dubens dugno raumenis stiprinančios mankštos nepadeda pasijusti geriau, gali prireikti vaistų, mechaninių priemonių (makšties žiedai, diafragmos ir kt.), specifinių neinvazinių ir invazinių procedūrų, ar net chirurginio gydymo. Šiuo metu vis daugiau kalbama apie kompleksinį medicininės reabilitacijos metodų taikymą, skatinantį nėštumo ir gimdymo metu pažeistų nervų ir raumenų atsistatymą, galintį pagerinti ilgalaikę dubens dugno būklę, tuo pačiu sumažinant dubens dugno disfunkcijos tikimybę dėl anatominių struktūrų ir amžinių pokyčių. Esant dubens dugno disfunkcijai, labai svarbios yra žinios apie dubens dugno anatomiją ir funkciją, reikalingus gyvensenos pokyčius, dubens dugno raumenis stiprinančius pratimus, atsipalaidavimo būdus ir kt.

Kėgelio pratimų nauda

Po gimdymo ypač nusilpsta moterų, kurios prieš gimdymą buvo fiziškai neaktyvios, dubens dugno raumenys, todėl nėštumo metu ir po gimdymo joms itin svarbu atlikti dubens dugno raumenų mankštą – Kėgelio pratimus.

Kėgelio pratimai turi būti atliekami kaip prevencinė priemonė, siekiant išvengti makšties sienų ir gimdos nusileidimo ar šlapimo ir išmatų nelaikymo arba sumažinti jų atsiradimo riziką. Kartu su Kėgelio pratimais labai svarbu atlikti ir mankštą, kuri stiprina pilvo, nugaros, sėdmenų ir kojų raumenis, tuomet dubens dugno raumenys galės efektyviau atlikti savo funkciją, o visi kūno raumenys turės gerą tonusą ir savijauta bus gera.

Dubens raumenų stiprinimas ir fizinio aktyvumo didinimas sergant gestaciniu diabetu

Nustatyta, kad aerobiniai pratimai (greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas stacionariu dviračiu, lengvas bėgimas, lengvi aerobiniai pratimai sporto salėje, lengva joga ar pilatesas), ištvermės pratimai (stūmimas, traukimas, pratimai su nedideliais svoriais, elastinėmis juostomis) ir tempimo pratimai, atliekami kartu su Kėgelio pratimais, stiprina pilvo, nugaros, sėdmenų ir kojų raumenims, tuomet dubens dugno raumenys efektyviau atlieka savo funkciją, kūnas tampa lankstesnis, ištvermingesnis, pagerėja bendra savijauta ir darbingumas. Reikėtų vengti kontaktinio sporto (krepšinio, futbolo, bokso), veiklų dėl kurių galima nukristi (kalnų slidinėjimas, vandens slidės, banglenčių sportas, važiavimas dviračiu pakelėmis, gimnastika, jodinėjimas žirgais), nardymo, intensyvios jogos ar pilateso. Vis tik patariama fizinį aktyvumą didinti palaipsniui, ypač toms moterims, kurios iki nėštumo nesportavo.  

Idealaus fizinio krūvio pavyzdžio, skirto gestaciniu diabetu sergančioms moterims, nėra. Siekdamos sumažinti atsparumą insulinui, būdingą gestaciniam diabetui, nėščios moterys turėtų mankštintis, atlikdamos vidutinio intensyvumo fizinę veiklą ne mažiau nei 150 min. per savaitę. Ypač palanku mankštintis lauke po valgio – vaikščioti vidutiniu tempu nors 30–60 minučių kasdien; fiziškai aktyvus laikas gali būti padalinamas į 10–20 min. intervalus. Saugus fizinis aktyvumas ir mitybos rekomendacijos, skirtos gliukozės kiekiui nėščiosios organizme mažinti, padeda įveikti atsparumą insulinui ir valdyti gliukozės kiekį nevalgius ir po valgio, nes mankštinantis gliukozė geriau įsisavina į raumenis. Moterims, kurios yra fiziškai aktyvios, lengviau valdyti svorio prieaugį, mažėja gliukozės kiekis ir arterinis kraujospūdis, pagerėja miego kokybė ir nuotaika, fizinė sveikata, ir kraujagyslių sistemos veikla ir kt.

© Kineziterapeutė Agne Libertė, 2022
© Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja dr. Svetlana Lenickienė, 2022
© Gydytoja dietologė Edita Butvilė, 2022  
© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2022
© Vilniaus medicinos draugija, 2022