Jodo svarba nėščiajai ir jos vaisiui

Jodas – tai žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) gamyboje. Skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų ir energijos apykaitą, fizinį augimą, nervų sistemos brendimą ir emocinę sveikatą. Ypač didelę reikšmę jodas turi planuojant nėštumą, nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje, kai formuojasi vaiko smegenys ir nervų sistema.

Kodėl jodas toks svarbus?

Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios jodo, o tuo pačiu ir skydliaukės hormonų stygiui. Jų vystymasis prasideda jau pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir tęsiasi iki dvejų-trejų metų po gimimo. Tyrimai rodo, kad net lengvas ar vidutinio sunkumo jodo trūkumas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, gali būti susijęs su blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, silpnesniu dėmesiu ir atmintimi, lėtesniais mokymosi gebėjimais, net jei moteris neturi nustatytos skydliaukės ligos. Todėl pakankamas jodo kiekis ypač svarbus naujagimiams ir kūdikiams, vaikams, reprodukcinio amžiaus moterims, nėščiosioms ir žindančioms moterims.

Jodo trūkumas – pasaulinė, bet dažnai „nematoma“ problema

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad jodo stoka yra pagrindinė išvengiama smegenų pažeidimo priežastis pasaulyje. Regionuose, kur jodo suvartojama nepakankamai, gyventojų vidutinis intelekto koeficientas (IQ) yra mažesnis, palyginti su tomis populiacijomis, kurios suvartoja pakankamą jodo kiekį. Moksliniai tyrimai rodo, kad papildomas jodo vartojimas prieš pastojant gali apsaugoti nuo sunkių vaisiaus vystymosi sutrikimų, sumažinti nėštumo komplikacijų riziką ir turėti teigiamą poveikį vaiko IQ

Kaip pasireiškia jodo trūkumas?

Sunkus jodo trūkumas šiandien pasitaiko retai, tačiau gali sukelti ryškų vaikų psichinį ir fizinį atsilikimą (kretinizmą) ir sunkų skydliaukės nepakankamumą (miksedemą) suaugusiesiems.

Lengva, bet nuolatinė jodo stoka yra gerokai dažnesnė ir daro didesnę įtaką visuomenės sveikatai:

• vaikams – sumažėja mokymosi, skaitymo, dėmesio ir atminties gebėjimai;
• suaugusiesiems – didėja hipotirozės (mažos skydliaukės veiklos), gūžio (skydliaukės padidėjimo), nuotaikos sutrikimų ir depresijos rizika;
• moterims – gali būti susijusi su nevaisingumu, didesne persileidimų ir apsigimimų rizika.

Rekomenduojama jodo paros dozė

Jodas organizme nėra kaupiamas, todėl jį būtina suvartoti reguliariai su maistu ar papildais. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2015 m. patvirtintose fiziologinėse normose (žr. lentelę) nėščioms ir žindančioms moterims rekomenduojama suvartoti 200 µg/d jodo. Tarptautinės gairės taip pat sutaria, kad nėštumo metu jodo poreikis padidėja, todėl jei su maistu jo gaunama nepakankamai, rekomenduojami jodo papildai (dažniausiai 150 µg/d):

• PSO / UNICEF rekomenduoja – 250 µg/d jodo;
• Europos skydliaukės asociacija (ETA) – 200 µg/d ar daugiau, jei nepakankamai suvartojama su maistu;
• Amerikos skydliaukės asociacija (ATA) – 150 µg jodo papildą per dieną, jei nėra gaunama pakankamai su maistu – moteris nevartoja joduotos druskos, mažai vartoja pieno ir pieno produktų, duonos, kiaušinių.

Rekomenduojama jodo paros dozė

Amžius, populiacija	Rekomenduojama jodo paros dozė µg/d
	Lietuvos (SAM) rekomendacijos*
Naujagimiai 0–6 mėn.	50
Naujagimiai 7–12 mėn.	70
Vaikai 1–3 m.	90
Vaikai 4–6 m.	100
Vaikai 7–10 m.	120
Vaikai ≥11 m. ir suaugusieji	150
Nėščiosios moterys	200
Maitinančios moterys	200

*LR Sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-836 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo”

Patikimi jodo šaltiniai maiste

Jodo suvartojimas visuomenėje skiriasi ir priklauso ne tik nuo kasdienių mitybos įpročių, ekonominių sąlygų, maisto pramonės veiklos, bet ir nuo gyventojų raštingumo sveikatos klausimais. Lietuva vis dar priskiriama jodo stokos zonai, todėl natūraliai su maistu gauname nepakankamą jodo kiekį.  Pagrindiniai jodo šaltiniai maiste – joduota druska (naudojama saikingai), duona, kurią kepant naudota joduota druska, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, jūros žuvis (tam tikra neplėšri žuvis, ne daugiau nei 240–360 g per sav.), nėščiosioms skirti jodo turintys multivitaminai.

Kodėl joduota druska tokia svarbi?

Druskos jodavimas – paprasta, pigi, saugi ir veiksminga jodo trūkumo prevencijos priemonė, naudojama jau daugiau nei šimtmetį. Nuo 1993 m. PSO ir UNICEF rekomenduoja universalų druskos jodavimą, nes druską vartoja beveik visi pasaulio gyventojai, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, amžiaus, socialinės padėties ar išsilavinimo, o suvartojamos druskos kiekis yra gana pastovus, tai ekonomiškai efektyvi priemonė.

Siekiant saugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvoje esančio jodo trūkumo, nuo 2005 m. mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose, viešojo maitinimo ir duonos gamybos įmonėse turi būti naudojama tik joduota druska, turinčią 20–40 mg jodo kilograme druskos..

Kaip teisingai laikyti ir naudoti joduotą druską?

Kad jodas neišgaruotų atidarius druskos pakuotę svarbu:

• laikyti ją sandariai uždarytą, neperšviečiamame inde,
• nelaikyti šalia viryklės,
• pakuotę naudoti 3–6 mėn. nuo atidarymo,
• berti druską baigiant gaminti ar jau patiekiant maistą – taip išsaugoma daugiau jodo.

Ar galima perdozuoti jodo nėštumo metu?

Taip – per didelis jodo kiekis (daugiau nei 500–1100 µg/d) gali slopinti vaisiaus skydliaukės funkciją. Jodo perteklius gali atsirasti vartojant jūros dumblius (pvz., kombu) ar kelis papildus vienu metu, todėl be gydytojo žinios nerekomenduojama savarankiškai vartoti didelių jodo dozių.

Ką rodo jodo suvartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas?

2018–2020 m. Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Vilniaus medicinos draugijos mokslininkai, bendradarbiaudami su PSO, vykdė Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą NATRIJOD – „Lietuvos gyventojų natrio ir jodo būklės vertinimas ir visuomenės sveikatos politikos gairių sudarymas“. Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai turi mityba koreguojamų rizikos veiksnių sveikatai – druskos vartoja ženkliai per daug, o jodo – vis dar per mažai. Svarbiausi NATRIJOD tyrimo rezultatai:

• Lietuvoje vidutiniškai suvartojama apie 10 g druskos per dieną, nors PSO rekomenduoja suvartoti 5 g.
• Vidutinis jodo kiekis šlapime – 95 μg/l (rekomenduojama 100 μg/l ir daugiau).
• 52,3 proc. tyrimo dalyvių suvartojo per mažai jodo
• tik apie pusė namų ūkių naudoja joduotą druską.

Tyrimai rodo, kad net valgant sūriai, jodo vis tiek gali trūkti, todėl vien pasikliauti mityba ne visada pakanka – ypač nėštumo metu.

Nėštumas – tai laikotarpis, kai net ir maži mitybos niuansai turi ilgalaikę reikšmę vaiko sveikatai. Jodo trūkumas dažnai neturi aiškių simptomų, tačiau jo pasekmės vaikui gali būti ilgalaikės. Todėl svarbu ne spėlioti, nepasikliauti vien „intuicija“, o aptarti jodo suvartojimą su gydančiu gydytoju ar gydytoju dietologu, ypač jei planuojate nėštumą ar jau laukiatės.

© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2025
© Vilniaus medicinos draugija, 2025

Autorius

Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė