Jodo svarba nėščiajai ir jos vaisiui

Druska / Canva nuotr.

Jodas – žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) sintezėje ir yra neatskiriama jų sudėtinė dalis. Skydliaukės hormonai svarbūs medžiagų ir energijos apykaitai, fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač – nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje.

Jodo svarba sveikatai

Jodo, o tuo pačiu ir skydliaukės hormonų stygiui labai jautrios smegenų ląstelės, kurių vystymasis, augimas ir diferenciacija prasideda ankstyvuoju vaisiaus vystymosi laikotarpiu ir trunka dvejus-trejus metus po gimimo. Net dėl lengvo ar vidutinio sunkumo jodo trūkumo, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, yra pažeidžiamas vaisiaus smegenų vystymasis. Taigi besilaukiančios moterys, naujagimiai, vaikai yra ypatingai pažeidžiami dėl jodo stokos, nes skydliaukės hormonai svarbūs nervų sistemos raidai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad jodo stoka yra pagrindinis išvengiamas smegenų pažeidimo ir skydliaukės veiklos sutrikimo veiksnys visame pasaulyje. Nustatyta, kad tų vietovių, kuriose trūksta jodo, gyventojų intelekto koeficientas (IQ) yra 13,5-15 balo mažesnis nei esant pakankamam jodo kiekiui. Paaiškėjo, kad vaikų, turinčių jodo stoką, IQ yra žemesnis palyginus su vaikais, kurie vartoja pakankamą jodo kiekį, tačiau paskyrus jodo turinčių papildų vaikų pažintinė funkcija pagerėja. Be to, jau XX amžiaus 7 dešimtmečio pradžios moksliniai tyrimai parodė, kad papildomas jodo skyrimas prieš pastojant gali apsaugoti nuo kretinizmo, pagerinti akušerines baigtis ir padidinti vaiko IQ.

Jodo trūkumo raiška

Jodo trūkumas pasireiškia plačiu simptomų spektru – nuo hipotireozės ir skydliaukės padidėjimo (gūžio), iki įvairaus laipsnio psichinio ir fizinio atsilikimo (kretinizmo) vaikams ir miksedemos (ženkliai sumažėjusios skydliaukės veiklos) suaugusiems. Jodo trūkumas turi tiesioginį poveikį vaikų gebėjimams, moterų sveikatai, visuomenės iniciatyvumui ir gyvenimo kokybei, sveikatos apsaugos kaštams ir ekonominiam produktyvumui.

Nėščiųjų jodo stoka neigiamai veikia vaikų gebėjimą mokytis mokykloje. Sunkiausia kūdikių ir vaikų jodo stokos forma – kretinizmas, kuriam būdingas psichinio ir fizinio vystymosi atsilikimas, augimo sulėtėjimas ir žemas ūgis, kurtumas, kalbos defektai, žvairumas, laikysenos ir eisenos sutrikimai ir kt.  Šiais laikais tai retas sutrikimas.

Daug didesnį neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir veiklai turi nuolatinės jodo stokos sukelti nežymūs protinės raidos sutrikimai, pakitę vaikų pažintinės funkcijos – sumažėjęs vaikų gebėjimas skaityti ir mokytis, atmintis, psichomotoriniai gebėjimai, dėmesys ir intelektas, tai siejama ir su mažesnėmis suaugusiųjų pažintinėmis funkcijomis, protiniu pajėgumu, nuotaikos pokyčiais ir depresija. Jodo trūkumas siejamas su nevaisingumu, nėštumo metu didina persileidimų ir apsigimimų dažnį. Ypatingai svarbu, kad pakankamą jodo kiekį gautų vaikai, reprodukcinio amžiaus moterys, nėščiosios ir maitinančios moterys, nes šios grupės ypatingai jautrios jodo stokai.

Rekomenduojama jodo paros dozė

Jodo suvartojimas ir jo koncentracija kraujyje susiję – jodas nėra kaupiamas, todėl būtina suvartoti tinkamą jodo kiekį reguliariai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinių tautų Vaikų fondo (UNICEF), Tarptautinės jodo trūkumo sukeltų sutrikimų tarybos (ICCIDD), rekomendacijose ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro (SAM) įsakymu 2015 m. patvirtintose fiziologinėse normose (žr. lentelę) priešmokyklinio amžiaus vaikams rekomenduoja suvartoti 90–100 μg jodo per dieną, 6–10 m. vaikams – 120 µg/d, paaugliams vyresniems nei 11 m. ir suaugusiesiems – 150 µg/d (maždaug 2 μg/kg kūno svorio per 7 dienas), nėščioms ir maitinančioms moterims 200–290 µg/d. Amerikos skydliaukės asociacija (ATA) buvo pirmoji organizacija, kuri jau 2006 m. JAV nėščiosioms rekomendavo vartoti jodo papildus, nes nėščioji turi suvartoti jai reikalingą jodo kiekį.

Rekomenduojama jodo paros dozė

Amžius, populiacijaRekomenduojama jodo paros dozė µg/d
 Lietuvos (SAM) rekomendacijos*
Naujagimiai 0–6 mėn.50
Naujagimiai 7–12 mėn.70
Vaikai 1–3 m.90
Vaikai 4–6 m.100
Vaikai 7–10 m.120
Vaikai ≥11 m. ir suaugusieji150
Nėščiosios moterys200
Maitinančios moterys200

*LR Sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-836 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo”

Jodas maiste

Druskos ir jodo vartojimas visuomenėje varijuoja ir priklauso ne tik nuo kasdienių mitybos įpročių ir mitybos kultūros, socialinių ekonominių sąlygų, maisto pramonės veiklos, bet ir nuo gyventojų raštingumo sveikatos klausimais. Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gauname nepakankamą jodo kiekį Natūraliai su maistu gaunama ne daugiau kaip 3–80 µg jodo vieno valgio metu. Jodas gali būti gaunamas su motinos pienu, kūdikių mišiniais, papildais ir multivitaminais. Pagrindiniai jodo šaltiniai maiste – joduota druska, duona, kurią kepant naudota joduota druska, jūros žuvis (pvz.: juodadėmės menkės, menkės), jūros gėrybės, moliuskai, jūros dumbliai (rudadumbliai, nori, kombu ir wakame), pienas ir pieno produktai, kiaušiniai.

Joduotos druskos vartojimo privalumai

Pagrindinė pigi, saugi ir veiksminga jodo trūkumo prevencijos priemonė visame pasaulyje, naudojama jau daugiau nei šimtmetį, yra druskos jodavimas ir joduotos druskos vartojimas.

Nuo 1993 m. PSO ir UNICEF rekomenduoja universalų druskos jodavimą kaip pagrindinę, saugią, paprastą ir ekonomišką priemonę, siekiant išvengti jodo stokos sukeltų ligų ir jas reguliuoti visame pasaulyje, nes druską vartoja visi pasaulio gyventojai, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, amžiaus, socialinės padėties ar išsilavinimo, o suvartojamos druskos kiekis yra beveik pastovus.

Siekiant saugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos teritorijoje esančio jodo trūkumo, nuo 2005 m. mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose privaloma parduoti ir viešojo maitinimo ir duonos gamybos įmonėse privaloma vartoti tik joduotą valgomąją druską, turinčią 20–40 mg jodo kilograme druskos.

Atkreiptinas dėmesys, kad atidarius druskos pakuotę svarbu laikyti ją uždarytą hermetiškai, nes per 3–6 mėn. nuo pakuotės atidarymo jodo beveik nebelieka ir reikia pradėti naują druskos pakuotę. Joduotą druską svarbu laikyti neperšviečiamame ir sandariai uždaromame inde, nelaikyti indo karštoje vietoje (šalia viryklės), atidaryti indą tik trumpam ir vėl sandariai uždaryti. Jei joduota druska beriama prieš pat valgant – išsaugomos jos gydomosios ir apsauginės savybės, nes gaminant (verdant, kepant) maistą dėl karščio, sąlyčio su vandeniu, ilgesnės gaminimo trukmės netenkama nuo 6 iki 52 proc. jodo.

Jodo suvartojimo įpročiai Lietuvoje

2018–2020 metais Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Vilniaus medicinos draugijos mokslininkai, bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, vykdė Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą NATRIJOD – „Lietuvos gyventojų natrio ir jodo būklės vertinimas ir visuomenės sveikatos politikos gairių sudarymas“, kurio metu, vertinant maisto medžiagų kiekį 24 val. šlapime, buvo nustatyti Lietuvos gyventojų suvartotas natrio (druskos) ir jodo kiekis. Projekto rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai turi mityba koreguojamų rizikos veiksnių sveikatai – druskos vartoja ženkliai per daug, o jodo – žymiai mažiau nei rekomenduoja PSO. NATRIJOD tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai suvartojama apie 10 g druskos per dieną. Lietuvoje suaugusiesiems pakaktų suvartoti 6,5 g joduotos druskos, kad būtų gauta rekomenduojamą suvartoti jodo kiekį (150 µg per dieną). NATRIJOD projekto rezultatai parodė, kad jodo suvartojimas Lietuvoje vis dar yra nepakankamas. Vidutinis jodo kiekis šlapime buvo 95 μg/l, t. y. nesiekė rekomenduojamos 100 μg/l ribos. Net 52,3 proc. tyrimo dalyvių suvartojo per mažai jodo, 4,6 proc. tyrimo dieną suvartojo perteklinį jodo kiekį ir tik 2 penktadaliai dalyvių suvartojo pakankamą ar vos didesnį nei pakankamą jodo kiekį.  Buvo nustatyta, kad beveik trečdalis (30,8 proc.) Vilniaus miesto 6–12 m. amžiaus vaikų suvartojo nepakankamą jodo kiekį. Mergaitės jodo stoką turėjo dažniau nei berniukai.

Lietuvos gyventojų NATRIJOD tyrimas atskleidė, kad 54,9 proc. projekto dalyvių 2019–2020 m. maistui sūdyti namuose vartojo joduotą druską, iš jų vos daugiau nei trečdalis (38,7 proc.) joduotą druską vartojo dažnai ar visada. Tyrimo duomenimis, tik 31,6 proc. vaikų maistui sūdyti vartojo joduotą druską ir 40,2 proc. nurodė, kad vartoja jūros druską. Vaikams, vartojantiems nejoduotą druską, valgantiems ne namuose ruoštą maistą ir turintiems dietos apribojimų jodo stoka buvo dažnesnė.

© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2022
© Vilniaus medicinos draugija, 2022