Nėštumas ir listeriozė

Listeria monocytogenesyra svarbus naujagimių, imunosupresinių pacientų, vyresnio amžiaus suaugusiųjų, nėščių moterų ir kartais sveikų asmenų bakterinis patogenas. Imunosupresinės būklės pacientams, naujagimiams, vyresnio amžiaus suaugusiesiems ir nėščioms moterims jis gali sukelti invazinę ligą (meningitą, meningoencefalitą ir bakteremiją). Imunokompetentinės būklės asmenims Listeria monocytogenes įprastai sukelia febrilinį  gastroenteritą ir sudaro apie 1% iš visų bakterinių žarnyno infekcijų. Listeria monocytogenes gerai auga šaldytuvo temperatūroje (nuo 4° iki 10°C).

Nėščiųjų listeriozės atvejų skaičius yra maždaug 10 kartų didesnis nei bendroje populiacijoje. Manoma, kad ši rizika susijusi su nėštumo metu vykstančiais imuninės sistemos pokyčiais, dėl kurių sumažėja motinos ląstelinis imunitetas, o tai gali padidinti motinos jautrumą įvairioms infekcijoms. Dėl nežinomų priežasčių didesnę riziką turi dvynių ar trynukų besilaukiančios moterys (rizikos santykis 3,8 karto didesnis, palyginti su vienvaisiais nėštumais).

Listeriozės simptomatika nėščiajai

Listeriozė nėštumo metu gali pasireikšti nuo gastroenterito su karščiavimu iki bakteremijos. Nėščios moterys, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą, yra ypač jautrios listerijų infekcijai ir sudaro iki trečdalio užregistruotų atvejų. Dažniausiai listeriozė diagnozuojama trečiąjį nėštumo trimestrą. Motinos infekcija gali pasireikšti nespecifine, į gripą panašia liga su karščiavimu, mialgija, pilvo ar nugaros skausmais, pykinimu, vėmimu ar viduriavimu.

Listeriozė gali būti lengva, praeiti savaime ir likti nediagnozuota, jei nėra paimtas kraujo pasėlis. Nėščiosioms, kurioms diagnozuota listerinė bakteremija, CNS (centrinės nervų sistemos) pažeidimas pasitaiko palyginti retai. Nėščiajai listeriozė gali praeiti be pasekmių, tačiau vaisiaus ir naujagimio infekcijos gali būti sunkios, sukelti vaisiaus netekimą, priešlaikinį gimdymą, naujagimio sepsį, meningitą ir mirtį. Galimas transplacentinis infekcijos perdavimas.

Listeriozę reikėtų įtarti nėščiosioms, kurioms yra listeriozės užsikrėtimo rizika ir atitinkami simptomai (įskaitant mialgiją, pilvo ar nugaros skausmus, pykinimą, vėmimą ar viduriavimą), su febriliu karščiavimu arba be jo. Nėščioms moterims, kurioms įtariama listeriozė ir yra atitinkami simptomai, įskaitant karščiavimą (temperatūra ≥38,1°C), nesant alternatyvios ligos priežasties, reikėtų paimti kraujo pasėlius ir pradėti empirinį parenterinį gydymą antibiotikais. Antenatalinis motinos gydymas siejamas su mažiau sunkia naujagimio listeriozės forma. Reikia atlikti išmatų tyrimus (išmatų pasėlius įprastiems žarnyno patogenams nustatyti (įskaitant ir C. difficile) arba atlikti molekulinį bakterinių patogenų išmatose tyrimą PGR metodu, kad būtų įvertintos alternatyvios viduriavimo priežastys.

Naujagimio, užsikrėtusio listerijomis, ligos eiga

Naujagimiai infekcija dažniausiai užsikrečia gimdymo metu arba po gimimo. Infekcija pirmąją gyvenimo savaitę paprastai pasireiškia sepsiu, o ligos požymiai po pirmosios savaitės yra įvairūs, dažnai diagnozuojamas meningitas. Ankstyvajam sepsiui būdingas didelis naujagimių mirtingumas, susijęs su motinos liga ir priešlaikiniu gimdymu. Sergant vėlyvuoju sepsiu, kūdikiai paprastai būna visiškai išnešioti ir neturi perinatalinių komplikacijų. Listerijų sukeltas meningoencefalitas dažniausiai pasireiškia naujagimiams nuo trijų dienų amžiaus. Infekcijos pasireiškimas ir pasekmės susijusios su gestaciniu amžiumi gimdymo metu ir nėštumo laiku, kai pasireiškia motinos liga. Nors nėščiųjų, užsikrėtusių listerijomis, prognozė yra palanki, vaisiaus ir naujagimio sergamumas ir mirtingumas yra didelis.

Atsižvelgiant į nespecifinius listeriozės požymius, sunku nustatyti nėščias pacientes, kurioms reikia atlikti tyrimus ir skirti gydymą. Besimptomėms nėščiosioms, kurioms įtariama listeriozė, empirinis gydymas antibiotikais nėra būtinas. Sprendimai dėl vaisiaus stebėjimo pacientėms, sergančioms lengva liga, turėtų būti priimami individualiai, atsižvelgiant į motinos ir vaisiaus klinikinę būklę. Naujagimiams, sergantiems listerioze, paprastai skiriamas ampicilinas ir gentamicinas. Kai kūdikio būklė kliniškai pagerėja, gentamicino vartojimą galima nutraukti, jei smegenų skystis sterilus, likusi antibiotikų kurso dalis (14-21 diena) baigiama monoterapija ampicilinu.

© Prof. dr. Ligita Jančorienė, 2023
© Vilniaus medicinos draugija, 2023