Ketonai nėštumo metu: ką svarbu žinoti?

Moters, kuriai nėštumo metu nustatytas gestacinis diabetas, mityba turėtų būti individualizuota – tokia, kurios laikantis pavyktų valdyti gestacinį diabetą, tačiau ji turi būti optimali motinai ir vaisiui. Tinkamos mitybos pasirinkimas padeda stabilizuoti gliukozės kiekio po valgio šuolius, valdyti motinos svorio prieaugį ir išvengti per didelio naujagimio svorio prieaugio per nėštumą.

Iki šiol plačiai diskutuojama dėl idealaus – saugaus ir tinkamo – gestaciniu diabetu sergančių moterų mitybos režimo modelio,  pritaikyto motinos medžiagų apykaitos poreikiams ir optimaliam vaisiaus augimui. Besilaukiančios moters mityba – tai „susisiekiantys indai“: žinoma, kad maisto medžiagos iš motinos kraujotakos pasyvios difuzijos būdu per placentą patenka į besivystančio vaisiaus organizmą, o vaisius, siekdamas patenkinti savo energijos poreikius, gali naudoti daugybę jį per placentą pasiekiančių energijos substratų, įskaitant gliukozę, aminorūgštis, laisvąsias riebalų rūgštis ir ketonus. Nustatyta, kad apie 80 proc. žmogaus vaisiaus energijos poreikio priklauso nuo gliukozės. Ji svarbi vaisiaus augimui ir smegenų vystymuisi.

Kodėl susidaro ketonai?

Iš angliavandenių gaunama gliukozė yra pagrindinis ląstelių energijos šaltinis. Jei su maistu gaunama nepakankamai angliavandenių, ypač trūkstant insulino, energijai gaminti riebaliniame audinyje pradedami skaidyti riebalai (riebalų rūgštys), ir vėliau – kepenyse vykstant ketogenezei – gaminami ketonai, kurie tampa alternatyviu smegenų, širdies, inkstų, kepenų ir kitų organų energijos šaltiniu. Ketonų gamyba gali suintensyvėti dėl bado, nepakankamo kalorijų ar angliavandenių suvartojimo, intensyvaus fizinio aktyvumo, žarnyno mikrobiotos pokyčių, taip pat dėl netinkamo gestacinio diabeto valdymo. Nėščioms moterims sparčiai mažėja gliukozės kiekis ir didėja ketonų gamyba praėjus 12–14 valandų po valgio, o ne nėščioms moterims – tik po 18 valandų nevalgius.

Padidėjęs ketonų kiekis nėštumo metu

Nėštumo metu, ypač trečiame nėštumo trimestre, ketonų gamyba yra natūraliai intensyvesnė dėl didėjančio motinos organizmo atsparumo insulinui ir augančio vaisiaus energijos poreikio. Dėl šios priežasties nėštumas vadinamas „pagreitinto badavimo“ būsena. Per didelis ketonų kiekis nėščioms moterims, ypač sergančioms gestaciniu diabetu, ar toms moterims, kurios nėštumo metu reikšmingai riboja angliavandenių kiekį dietoje, gali kelti rūpesčių.

Tyrimų duomenimis, ketonurijos (t. y. didesnio ketonų kiekio šlapime) radimas nėštumo metu labai skiriasi ir gali pasitaikyti nuo 5 iki 89 proc. moterų. Nėštumo metu tiek sergančioms gestaciniu diabetu, tiek ir nesergančioms juo moterims, patariama vengti dietų, kurių metu didėja ketonų kiekis (ketogeninės dietos), taip pat nerekomenduojama griežtai riboti angliavandenių. Kai kurių tyrimų duomenimis, padidėjęs ketonų kiekis kraujyje ar šlapime, per placentą patekęs į vaisiaus kraują, sukelia nepalankią aplinką ir gali būti siejamas su neigiamu poveikiu vaisiaus vystymuisi, taip pat ir rizika motinai:

• apribojus angliavandenius ir pablogėjus energijos patekimui, sulėtėja vaisiaus augimas ir pablogėja placentos funkcija;
• vaisiaus smegenų vystymasis: kai kurių tyrimų duomenimis, tai turi neigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms ateityje – vaikų intelekto koeficientas (IQ) gali būti mažesnis, ypač jei ketonai buvo nustatomi dažnai arba ilgą laiką;
• vaisiaus organai ir pats vaisius padidėja (makrosomija) dėl motinos trigliceridų ir laisvųjų riebalų rūgščių poveikio;
• sumažėja vaisiaus vandenų kiekis (būklė vadinama oligohidramnionu), todėl gali išsivystyti vaisiaus hipoksija (deguonies trūkumas), tikėtini sunkumai gimdant;
• epizodinis vaisiaus širdies ritmo sulėtėjimas (bradikardija), ypač trečiąjį nėštumo trimestrą;
• mikroelementų – jodo, geležies, folio rūgšties, kalcio, vitamino D, seleno trūkumas.

Rekomenduojamas angliavandenių kiekis sergančioms gestaciniu diabetu

Nėra vieningos nuomonės dėl optimalaus angliavandenių kiekio, kuris užtikrintų geriausius motinos ir vaisiaus sveikatos rodiklius, tinkamą nėščiųjų svorio augimą ir ketonų nebuvimą. Be to, nėra visiškai aišku kaip stipriai apribojus angliavandenių kiekį sukeliamas sveikatai pavojingas ketonų padidėjimas, nes tai priklauso nuo individualių ir medžiagų apykaitos poreikių.

Gydant gestacinį diabetą, anksčiau buvo rekomenduojama sumažinti bendrą angliavandenių suvartojimą iki 33–40 proc. bendros energijos kiekio, kad būtų sumažintas per didelis vaisiaus svorio prieaugis. Tačiau sukaupti tyrimų rezultatai parodė, kad didesnis angliavandenių suvartojimas (47–70 proc. energijos poreikio, kai naudojami mažo glikeminio indekso angliavandeniai ir mažai pridėtinio cukraus) gali net suvaldyti motinos gliukozės kiekį kraujyje.

Šiuo metu pagal Amerikos Diabeto Asociacijos (ADA) gaires, grindžiamas skaičiavimais, gestaciniu diabetu sergančioms moterims rekomenduojama suvartoti bent 175 gramus angliavandenių per dieną, iš kurių vidutiniškai apie 100 g angliavandenių reikia motinos smegenims ir apie 33–35 g – vaisiaus smegenims. Tik retais atvejais, siekiant optimizuoti gliukozės kontrolę, angliavandenių  kiekį galima sumažinti iki 150 gramų per dieną, tačiau dar mažesnis kiekis didina tikimybę, kad pradės gamintis ketonai. Atlikta tyrimų, kurių rezultatai parodė, kad nėščioms moterims, suvartojančioms apie 150 gramų angliavandenių per dieną, ketonų kiekis šlapime yra didesnis, nei suvalgančioms 165 gramus angliavandenių (šiuo atveju ketonų nebuvo rasta). Ne nėštumo metu suvartojant mažiau nei 50 g angliavandenių per dieną ketozė sukeliama visada.

Ketogeninė dieta nėštumo metu – nerekomenduojama

Ketogeninė dieta, pasižyminti itin mažu angliavandenių, vidutiniu baltymų ir dideliu riebalų kiekiu, kai kuriems žmonėms padeda valdyti gliukozės kiekį kraujyje ar mažinti svorį. Tačiau nėštumo metu, ypač sergant gestaciniu diabetu, ši dieta nerekomenduojama, nes gali sukelti pavojingą ketonų kiekio padidėjimą kraujyje (ketozę). Tai gali būti žalinga vaisiaus vystymuisi, o įrodymų, kad toks mitybos būdas yra saugus vaisiui – nepakanka.

Ketonų nustatymas ir interpretacija

Ketonų kiekį galima matuoti keliais būdais:

• šlapime – tai paprastas ir dažnai naudojamas metodas, tačiau mažiau tikslus nei kiti. Rezultatus gali iškreipti, jei skysčių vartojama nepakankamai ar jų netenkama (pvz., dėl dehidratacijos – vėmimo ar viduriavimo), pasireiškus infekcijai ar valgant per mažai maisto. Kuo labiau koncentruotas šlapimas, tuo didesnis ketonų kiekis bus nustatomas. Vienkartinis ketonų radimas šlapime nekelia grėsmės, tačiau jei jų randama nuolat ar didelis kiekis, būtina aptarti situaciją su gydytoju;
• kraujyje ˜– tiksliausias metodas, kuris leidžia tiesiogiai matuoti ketonų kiekį;
• iškvėpiamame ore – žymiai rečiau taikomas kasdienėje praktikoje.

Rekomendacijos nėščiosioms, jei šlapime randami ketonai:

• vartoti pakankamą skysčių (vandens) kiekį – išgeriant apie 2 litrus per dieną;
• suvartoti pakankamą angliavandenių kiekį (mažiausiai 150–175 gramų per dieną);
• valgyti reguliariai 3 pagrindinius valgius ir 2–3 užkandžius, vengti ilgų badavimo laikotarpių ar valgymo praleidimų;
• po valgio pasivaikščioti 10–15 min.;
• tinkamai ir laiku valdyti gliukozės kiekį – stebėti gliukozės kiekį kraujyje, o vartojant gydymą insulinu konsultuotis su gydytoju endokrinologu dėl dozės keitimo;
• aptarti su gydančiu gydytoju ar slaugytoja diabetologe, kodėl galėjo pakilti ketonų kiekis šlapime – dėl mitybos, skysčių vartojimo ar kt.;
• į gydytoją kreiptis nedelsiant, jei ketonai šlapime randami kelis kartus iš eilės arba jų kiekis labai padidėjęs, ir šią būklę lydi tokie simptomai kaip nuovargis, galvos skausmas ar pykinimas.

Ketonų kiekio padidėjimas šlapime nėštumo metu dažniausiai nėra pavojingas, tačiau įspėja, kad reikia keisti mitybą ir (ar) skysčių vartojimą. Siekiant apsaugoti motinos ir kūdikio sveikatą, svarbu laikytis subalansuotos mitybos principų, suvartoti tinkamą angliavandenių kiekį ir reguliariai stebėti sveikatos rodiklius.

© Gydytoja dietologė Edita Saukaitytė Butvilė, 2024
© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2024
© Vilniaus medicinos draugija, 2024.