Vitaminas D: kiek jo reikia nėščiosioms

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, dalyvaujantis įvairiuose organizmo procesuose – kalcio ir fosforo apykaitoje,  imuninės sistemos veikloje. Šis vitaminas yra išskirtinis, nes didžioji jo dalis gaunama ne su maistu, o per odą. Odoje, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, susidaro vitamino D pirmtakas, kuris po to, dalyvaujant inkstams ir kepenims, paverčiamas aktyvia vitamino D forma.

Vitamino D trūkumas siejamas su padidėjusia įvairių ligų rizika: kai kurių rūšių vėžio, įvairių autoimuninių ligų, cukrinio diabeto; nėštumo metu – su didesne gestacinio diabeto, cezario pjūvio, preeklampsijos rizika. Šis vitaminas tiesiogiai veikia kasos ląsteles ir yra reikalingas normaliai insulino sekrecijai kasoje, tad jo papildų vartojimas sergant gestaciniu diabetu teigiamai veikia glikemijos ir atsparumo insulinui rodiklius. Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas ir su didesne naujagimio ligų rizika gyvenimo eigoje, pvz., cukrinio diabeto, autizmo, išsėtinės sklerozės. 

Vitamino D šaltiniai: ar pakankamai jo gauname iš saulės?

Šviečiant saulei iš jos gaunama vitamino D dienos norma pasiekiama tuomet, jei saulėtu metu tarp 10–15 val. apie 18 proc. nuogo kūno (veidas, rankos ir kojos žemiau kelių (kaip dėvint sijoną)) yra veikiama saulės spindulių. Saulės kremai su SPF vitamino D gamybą blokuoja apie 90-99 proc. Dėl to, kad saulėtų dienų centrinės Europos regione, kuriame yra ir Lietuva, yra mažai, o degintis nerekomenduojama dėl žalingo saulės spindulių poveikio, efektyviausias vitamino D gavimo būdas yra papildai.

Su maistu vitamino D gauname labai mažus kiekius, kurių nepakanka patenkinti jo poreikiui. Be to, pagrindinis maisto šaltinis, kuriame yra vitamino D, yra riebi žuvis, o jos vartojimas nėštumo metu yra ribotas. Iš kitų maisto produktų ar jų grupių, kurie yra šio vitamino šaltiniai – kiaušiniai, pieno produktai – gali būti gaunama tik nežymi vitamino D dalis. Pavyzdžiui, kiaušinis yra vienas iš daugiausiai vitamino D turinčių produktų, tačiau jame yra apie 41 tarptautinis vienetas (TV) vitamino D, o dienos poreikis svyruoja nuo 400 iki 4000 TV. Klimato zonoje, kurioje yra Lietuva, vitamino D papildus rekomenduojama vartoti rugsėjo–kovo/balandžio mėnesiais visiems asmenims, tame tarpe ir nėščiosioms.

Gestaciniu diabetu sergančios nėščiosios turi didesnį vitamino D trūkumą nei nėščiosios, nesergančios gestaciniu diabetu. Taip pat didesnis vitamino D trūkumas stebimas vyresnio amžiaus ir didesnio svorio bei mažiau laiko lauke praleidžiančioms nėščiosioms.

Rekomenduojama vitamino D norma nėščiosioms

2016 m. išleistose Lietuvos gyventojams taikomose rekomendacijose „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ nurodoma, kad nėščiosioms rekomenduojama gauti 400 TV vitamino D per dieną, tačiau ir praktika, ir tyrimų duomenys rodo, kad toks kiekis beveik visais atvejais yra nepakankamas. Centrinei Europai skirtos vitamino D rekomendacijos nurodo, kad nėščiosios nuo antrojo nėštumo trimestro turėtų vartoti 1500–2000 TV/d vitamino D, kitose rekomendacijose nurodoma net 4000 TV/d. Daugumoje nėščiosioms skirtų multivitaminų sudėtyje yra tik 400–600 TV vitamino D, todėl papildomas jo vartojimas yra būtinas. Tiksliausias būdas parinkti dozę ar įvertinti vartojamos dozės pakankamumą, yra atlikti kraujo tyrimą. Nėštumo metu vitamino D koncentracija kraujyje turi būti 30–50 ng/ml arba 75–125 mmol/l (priklauso nuo laboratorijos naudojamo rezultatų pateikimo būdo).

Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl ir jo papildai dažniausiai yra aliejinės formos – kapsulės su kanapių, saulėgrąžų, alyvuogių aliejumi. Siekiant dar geresnio vitamino D įsisavinimo, jo papildus patariama išgerti pavalgius, ypač – maisto, kurio sudėtyje yra riebalų.

© Gydytoja dietologė Edita Saukaitytė Butvilė, 2023