Vaisiaus alkoholinis sindromas
Augantis moterų ir jaunų merginų alkoholio vartojimas – viena iš didžiausių mūsų visuomenės sveikatos ir socialinių problemų. Besilaukiančios moters suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas – acetaldehidas – lengvai pereina per placentą ir pažeidžia besiformuojantį vaisių bei lemia įvairius dauginius raidos pažeidimus: besivystančio kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus (intelektinę negalią, elgesio ypatumus, autizmą, epilepsiją ir t.t.), organų vystymosi anomalijas. Šis pažeidimų spektras apibūdinamas terminu „vaisiaus alkoholinio sindromo spektras“. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1–3 naujagimiai iš 1000 gimsta su vaisiaus alkoholiniu sindromu – alkoholio žala vaisiui, kurios būtų galima išvengti 100 proc., jei moteris nėštumo metu nevartotų jokių alkoholinių gėrimų.
Kiek moterų Lietuvoje nėštumo metu vartoja alkoholį?
2017 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai vykdė Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą „Vaisiaus poveikio alkoholiu paplitimo ir alkoholio įtakos naujagimių medžiagų apykaitai tyrimas Lietuvoje“, sutrumpintai vadinamą „Alkomet LT“. Tyrimas atskleidė, kad paskutiniais nėštumo mėnesiais alkoholį vartoja apie 3 proc. Lietuvos moterų, tai sudarytų apie 700–800 gimdyvių per metus, o 0,15 proc. (40 naujagimių per metus) naujagimių gimsta su kraujyje rastu labai didelės koncentracijos alkoholio žymeniu, fosfatidiletanolio koncentracija, kurių motinos paskutinėmis nėštumo savaitėmis alhoholį vartojo didžiuliais kiekiais. Naujagimiai, kurių kraujyje rasta alkoholio žymens, buvo mažesnio svorio ar gimė neišnešioti ir, tikėtina, jiems galėjo pasireikšti vaisiaus alkoholinis sindromas.
Ar yra saugi alkoholio dozė, kurią moteris gali vartoti nėštumo metu?
Nėra saugios alkoholio dozės besilaukiančiai moteriai: net ir mažiausia alkoholio dozė vienaip ar kitaip pakenkia vaisiui nėštumo metu. Nėščiajai išgėrus alkoholio, jis per 30 min. rezorbuojasi moters organizme, o patekęs į motinos kraują, pereina per placentą ir patenka į vaisiaus kraujotaką, jo audinius ir vandenis. Kadangi vaisiaus kepenys daug lėčiau skaido alkoholį nei suaugusio žmogaus, besivystančio vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija dažnai viršija nėščiosios kraujyje esančią alkoholio koncentraciją. Vaisius, būdamas motinos pilve, ryja vaisiaus vandenis, todėl su jais nuolat gauna papildomą alkoholio dozę. Kiekviena alkoholį vartojanti nėščioji pažeidžia kūdikio teisę gimti sveikam, nes vaikas, gimęs su vaisiaus alkoholiniu sindromu, galimai turės didelių sveikatos problemų: atsiliks augimas, gali sutrikti kalba, bus žemesnis intelektas, bus sunkiau priimti sprendimus ir sutelkti dėmesį, gali pasireikšti atminties spragos, dominuos blogesni akademiniai pasiekimai, socialinės adaptacijos įgūdžiai ir kt.
Ar skirtinguose nėštumo trimestruose alkoholis veikai skirtingai?
Alkoholio vartojimas pirmame nėštumo trimestre daugiausia siejamas su veido srities anomalijų išsivystymu, t. y. su specifine akių (trumpi akių plyšiai), lūpų (plona viršutinė lūpa) išvaizda, pakitusia veido ir galvos struktūra. Dėl alkoholio vartojimo antrame ir trečiame trimestruose gali atsilikti vaisiaus augimas, t. y. bus mažas naujagimio svoris, blogai augs svoris, net ir esant normaliai mitybai ir kt. Mokslininkai nustatė, kad moteris, nustojusi vartoti alkoholį penktą nėštumo mėnesį, tikėtina, susilauks vaiko, kurio augimo antropometriniai rodikliai bus normalūs, bet kitų pažeidimų, ypač centrinės nervų sistemos, rizika išlieka didelė.
Kaip išvengti vaisiaus alkoholinio sindromo?
Vienintelis būdas išvengti vaisiaus alkoholinio sindromo – nevartoti alkoholio nėštumo metu. Čia ypatingai svarbus yra nėščiųjų ir visos visuomenės švietimas bei informavimas apie alkoholio žalą planuojant nėštumą ir visą nėštumo laikotarpį. Nėščiųjų sąmoningumo didinimas yra prasmingas ir svarbus visos visuomenės klestėjimui.
© Šeimos gydytoja rezidentė, visuomenės sveikatos specialistė Jolita Sadauskaitė, 2022
© Gydytojas genetikas prof. dr. Algirdas Utkus
© Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė, 2022
© Vilniaus medicinos draugija, 2022